Naujas parodos patyrimo būdas: MO muziejui sukūrė unikalų audiopasakojimą

Fikcinis audiopasakojimas įneša ne tik humoro į parodos patyrimą, bet ir kviečia sekti herojų istorijomis, ieškoti asmeninių sąsajų. Audiopasakojimo kūrėjai atvirai dalijasi, kuo išskirtinis yra šis pasakojimas, kaip atskiros istorijos susijungia į visumą bei atskleidžia juos labiausiai palietusias istorijas. Kokios jos? Visas sukurtas istorijas galima atrasti ČIA.

Pasakojimų herojai – ne tik pagrindiniai veikėjai

Fikcinio audiopasakojimo kūrėjai iš visų parodoje eksponuojamų kūrinių turėjo atsirinkti konkrečias fotografijas ir sukurti jų veikėjų pasakojimus. Kodėl pasirinktos šios fotografijos? Ir kodėl istorijose kalbasi iš pirmo žvilgsnio nebūtinai pagrindiniai herojai?

„Tikslingai nusprendėme kurti nuotraukose nebūtinai aiškiai matomų, ne pirmame plane esančių, kartais sunkiai įžiūrimų, kartais tik numanomų žmonių istorijas. Todėl jos skamba kaip vaizduotėje veikiantis siužetas. Įsivaizdavome žmones, paskutinę akimirką išėjusius iš kadro ar į jį patekusius atsitiktinai. Mąstėme apie istorijas, kurios galėjo vykti iki nuotraukos ar tęstis po jos. Įsivaizdavome ne tik nuotraukose matomas šventes, bet ir nuotrauką, kaip šventę – pasitempti, susišukuoti įpareigojančią akimirką, kaip galimybę susiburti, susitikti, o vėliau – kaip galimybę prisiminti“, – sako M. Nastaravičius.

Muziejaus nuotr.

Atskiros istorijos – vieno pasakojimo dalys

Ne sykį visas parodoje eksponuojamas nuotraukas peržiūrėję kūrėjai teigia atsirinkę keliolika, iš kurių sudėliojo pasakojimo dramaturgiją – įvykius, jų kontekstus, konkrečius personažus ir jų tarpusavio ryšį.

„Kiekvieną istoriją šiame gide išgirstame tarsi kaip atskirą, savarankišką, bet kartu jos veikia, viliamės, ir kaip visuma – kaip iš trumpų fragmentų sudaryta bendruomenės istorija, vykstanti ne tiek pačiose nuotraukose, kiek pasakojančių žmonių atmintyje“, – teigia M. Nastaravičius.

„Buvo svarbu ne tik sukurti istorijas pagal nuotraukas, buvo įdomu ieškoti, kaip jas sujungti į vienos bendruomenės pasaulį, savotišką nuotraukų bendrą „anapusybę“, kurioje visi dalyviai vienaip ar kitaip yra susiję. Taip bandome pakviesti parodos lankytoją smalsauti, gal kiek nepabijoti parodoje pasiklysti ir interpretuoti joje eksponuojamas nuotraukas pagal savo pasaulėjautą, arba tiesiog mėgautis fikcija“, – pasakoja J. Tertelis.

Kūrėjų istorija – favoritė?

Ar MO muziejaus fikcinio audiopasakojimo kūrėjai išskirtų vieną istoriją – favoritę?

Režisierius J. Tertelis teigia: „Visos istorijos mane veikė. Ir kiekviena tai darė skirtingai. Ar žmogus žygiuoja orkestre, ar pasakotojas, kuris galiausiai paaiškėja, kad net nėra žmogus, ar mergina susijaudinusi svarsto atsisukti ar ne, šūktelėjimas iš kitos nuotraukos, ar raudonas saulėlydis – kiekvienoje randu dalį savęs ar man artimų žmonių“.‘

M. Nastaravičius išskiria vieną konkretų pasakojimą – sesers, prisimenančios brolio vestuves istoriją, sukurtą Andrew Miksio fotografijai iš ciklo „DISKO“. Šį audiopasakojimą galima išgirsti ČIA.

Muziejaus nuotr.

O kas yra šventė audiopasakojimo kūrėjams?

Parašę ne vieną istoriją MO muziejaus parodoje „Permainų šventė“ eksponuojamoms nuotraukoms, fikcinio audiopasakojimo autoriai atskleidžia, kas jiems patiems yra šventė.

„Šventė man yra laikas, kai dažniau nei įprasta sugebu būti ne kažkur kitur, o būtent šventėje. Ir būti joje ne tik fiziškai“, – teigia M. Nastaravičius.

J. Tertelis pasakoja: „Jei galvoju apie šventę, matau daug nuoširdžių, nekontroliuojamų šypsenų, džiaugsmingų akių, inertiškumą ir keistus, bet malonius netikėtumus. Tai nebūtinai nutinka per šventes, bet galėtų nutikti ir dažniau nei šventės. Kartais nutinka netikėtai, neplanuotai. Kartais, kai ryte saulė šviečia”.

Daugiau švenčių – MO muziejaus parodoje „Permainų šventė“

Daugiau fotografijų, kuriose įamžintos įvairios šventės, MO muziejus kviečia pamatyti fotografijos parodoje „Permainų šventė“. O jas visas naujais kontekstais patirti padės jau pristatytas fikcinis audiopasakojimas. Jį atrasti galima ČIA.

Paroda „Permainų šventė“ yra pirmasis bandymas Lietuvoje į šventę pažvelgti taip plačiai – ką, kaip ir kodėl šventėme bei švenčiame ir kaip tai fiksuojama fotografijoje.