- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
MO muziejuje atidarytos dvi parodos, nagrinėjančios romų gyvenimą ir kūrybą. Pirmą kartą pristatomos naujausios menininko Andrew Miksio fotografijos iš jau 20 metų Lietuvos romų gyvenimą fiksuojančio projekto „BAXT“. Muziejuje taip pat atidaryta ir romų kilmės šiuolaikinės menininkės Selmos Selman paroda „Poezija be trapumo“.
MO muziejaus mažoji paroda „BAXT“ ir jos pasakojimą pratęsianti „Poezija be trapumo“ – galimybė naujai, per vizualųjį meną įsigilinti į romų bendruomenės gyvenimo patirtis Lietuvoje. O žvelgiant plačiau – proga kritiškai apmąstyti įvairias su šia bendruomene platesniame kontekste susijusias nuostatas.
Fotoprojektas, trunkantis daugiau nei 20 metų
A. Miksio fotografijų ciklas „BAXT“, kaip ir pats žodis, kuris, išvertus iš romų kilmės, reiškia sėkmę, likimą, lemtį, fortūną ar karmą, savyje talpina įvairų emocinį krūvį. Nors paties projekto menininkas nelaiko socialiai ar politiškai angažuotu, jis yra atviras diskusijai.
Žvelgiant į A. Miksio fotografijas, tampa akivaizdu – jų centre yra nuotraukų herojai. Menininkas neidealizuoja fotografuojamų žmonių, atvirkščiai – siekia atskleisti kiekvieno jų asmenybę, parodyti jų gyvenimo istoriją.
„Mes dažnai esame linkę kalbėti apie istoriškai susiformavusias žmonių grupes taip, tarsi jos būtų vientisos, o visi jų nariai mąstytų ir elgtųsi vienodai. Nevertėtų pamiršti, kad bendruomenes sudaro labai skirtingi asmenys ir jie galbūt net sąmoningai atsisako būti tapatinami vien su savo etnine kilme“, – pasakoja A. Miksys, fotografijų autorius ir parodos kuratorius.
Parodoje – dalis taboro kasdienybės
Parodoje MO muziejuje galima išvysti Kirtimų taboro gyvenimą ir sunaikinimą. A. Miksys užfiksavo 22-uoju numeriu tabore pažymėto namo permainas: gyventojus, aplink dygstančius statinius ir galiausiai – visišką sunaikinimą. Parodoje dalis nuotraukų yra eksponuojamos ant autentiškų romams priklausiusių namų durų. Tai simboliškai primena kaskart noriai ir draugiškai fotografą į savo gyvenamųjų namų erdvę įsileidusių romų svetingumą. Parodoje matomi taboro pastatų likučiai – lyg liudijimas, kaip kardinaliai vos per kelis mėnesius pasikeitė jo gyventojų likimai.
Muziejaus nuotr.
„Daugiau nei 500 metų drauge su mumis gyvenančių romų bendruomenės istorija vis dar yra nepakankamai atskleista vilniečiams. O ji yra mūsų bendros Vilniaus istorijos dalis. Taigi kviečiame lankytojus į pagarba grįstą diskusiją visuomenei aktualiais klausimais. Tikiu, kad gebame atvirai ir drąsiai kalbėti sudėtingomis temomis“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.
Parodą papildo vaizdo medžiaga
MO muziejaus mažąją parodą „BAXT“ papildo ir vaizdo medžiaga. Joje – trys skirtingos perspektyvos. Menininko A. Miksio, įvairių romų bendruomenės narių ir kultūros paveldą
Centriniame Europos Universitete studijuojančio Gopalo Michailovskio pasakojimai.
Fotografijų autorius A. Miksys pasakoja apie susitikimus su romų bendruomenės nariais, kaip juos fotografuodavo ir kaip jie patys vėliau reaguodavo į jo darytas nuotraukas. Nemaža dalis jų A. Miksio fotografijas pasikabindavo savo namuose, jas dar savarankiškai apipavidalinę ar iliustravę. Kaip teigia A. Miksys, jo nuotraukų ekspozicija artimiausioje aplinkoje – namuose – yra geriausia paroda, kokią jis yra turėjęs. Šias fotografijas taip pat bus galima pamatyti parodoje.
Vaizdo pasakojimuose taip pat pakalbinti ir įvairių kartų romai, kurie atvirai dalijasi, ką jiems patiems reiškia būti šios bendruomenės nariu, pasakoja apie savo kultūrą, o jaunesnieji pašnekovai – ir apie tai, kuo ketina būti užaugę bei kaip svajoja keisti jiems įprastus ar visuomenės primetamus vaidmenis.
Kultūros paveldą šiuo metu studijuojantis Gopalas Michailovskis pasakoja, kaip visai bendruomenei taikomi stereotipai paveikia konkrečių žmonių gyvenimą.
Muziejaus nuotr.
Parodos pasakojimą jungia specialiai parodai kurti Laimono Briedžio esė tekstai, plačiau ir išsamiau analizuojantys romų kilmės žodžio „baxt“ reikšmę, romų kultūrą bei papildomai interpretuojantys namų ir durų motyvą parodoje.
MO muziejus, rengdamas tekstus parodai, taip pat bendradarbiavimo ir su romų kalbos vertėja Rumina Rumianceva.
Selma Selman – romų kilmės šiuolaikinė menininkė, kalbanti apie žmogaus teises
MO muziejaus mažosios parodos „BAXT“ pasakojimą pratęsia romų kilmės šiuolaikinės menininkės Selmos Selman darbai parodoje „Poezija be trapumo“. Tikėjimas, kad menas gali paskatinti apčiuopiamus socialinius pokyčius, yra neatsiejama jos, kaip aktyvistės, veiklos dalis. Savo kūriniuose ji kalba apie diskriminaciją ir siekia kurti savitus pasipriešinimo būdus.
S. Selman kūryboje tyrinėja savo daugialypę tapatybę. Būti menininke, aktyviste, moterimi, feministe, Bosnijoje gimusia, bet į užsienį emigravusia rome – tai lyg nuolatinis jos tapsmas, savotiška transformacija iš vienos tapatybės į kitą. Menininkė nevengia asmeninių temų – ji remiasi savo ir savo šeimos patirtimi.
Tarp kelių parodoje rodomų menininkės performansų galima pamatyti ir „Mercedes Matrix“ vaizdo kūrinį. Jame S. Selman atsispiria nuo savo šeimos pagrindinio pajamų šaltinio – metalo laužo rinkimo ir perdirbimo – ir paverčia tai meno kūriniu. Šiame performanse ji drauge su šeimos nariais išrenka Mercedes-Benz automobilį – prabangos simbolį.
Muziejaus nuotr.
MO muziejaus mažoji paroda „BAXT“ yra viena Vilniaus 700 metų jubiliejaus šventės iniciatyvų. Reikšmingam gimtadieniui Lietuvos sostinė ruošiasi jau šiandien. Siekiama sukurti įspūdingą jubiliejaus atmosferą, atspindinčią miesto dvasią. Šventė kuriama partnerystės principu. Prie programos kūrimo ir įgyvendinimo kviečiami prisidėti visi, turintys idėjų ir norintys tapti ne tik jos dalyviais, bet ir kūrėjais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
„Kino pavasario“ savaitgalis: ką dar suspėti pažiūrėti?
Daugiau nei savaitę Lietuvos kino sales žiūrovų pripildęs kino festivalis „Kino pavasaris“ artėja link pabaigos. Laiko iki kovo 27-osios beveik nebeliko, tad norimus pažiūrėti filmus reikia susiplanuoti iš anksto – seansai spa...
-
„Dvi viename“: bendra skaitomiausių rašytojų knyga
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita. ...
-
Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas režisierius R. Tuminas12
Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, palaidotas režisierius Rimas Tuminas. ...
-
Vilniuje – atsisveikinimas su režisieriumi R. Tuminu9
Antradienį Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu. Tarti paskutinį „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir R. Tumino talento gerbėjai. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems3
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...
-
Ką suspėti pažiūrėti „Kino pavasaryje“?2
Ką tik prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ įgauna pagreitį: neabejojame, kad didžiuosius, ne kartą spaudoje aptartus filmus, jau nusižiūrėjote, organizatorių, kino kritikų rekomendacijas perskaitėte, savo kalendorių susiplanavote. ...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino
Ketvirtadienį prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27–osios į šalį atidėti visus kitus savo planus. ...