- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po diskusijos Vyriausybė trečiadienį pritarė Meno kūrėjų socialinės apsaugos programai, pagal kurią siūloma iš valstybės biudžeto mokėti kūrėjams už prastovas.
Anot programos kūrėjų, kūrybinė prastova - laikotarpis, kai darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių laikinai neturi sąlygų meno kūrybai ar jos rezultatų sklaidai ir neturi pajamų iš kūrybinės, individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos.
Valstybė mokėtų už prastovą tris mėnesius, bet ne dažniau nei kas 12 mėnesių.
Premjerui Andriui Kubiliui užkliuvo terminas "prastova", jis siūlė šį laikotarpį pavadinti "kūrybine pauze".
"Tai reiškia, kad kūryba yra konvejeris, kur dėl kokių nors techninių priežasčių ištinka prastova, ne pauzė. (...) Kodėl, pavyzdžiui, ne kūrybinė pauzė?" - klausė Vyriausybės vadovas.
Ir jam, ir finansų ministrei Ingridai Šimonytei taip pat kilo klausimas, ar už prastovą būtų mokama ir tuo atveju, jei kūrėjas "išsisėmė" ir sutarčių nebeturi dėl to, o ne dėl "objektyvių priežasčių".
"Jei jam nėra įkvėpimo ir išsisėmė, nebežino, ką rašyti, ar bus tai nuo jo nepriklausanti priežastis?" - klausė A.Kubilius.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius užsiminė, kad reikėtų daugiau laiko susipažinti su projektu, bet kultūros ministrui Arūnui Gelūnui priminus, jog šią programą reikėtų parengti pagal atitinkamą įstatymą, galiausiai nutarta jai pritarti nedelsiant, o metų pabaigoje svarstyti jos įgyvendinimo ataskaitą ir galbūt ją patobulinti.
Finansinė parama bus skiriama draudžiamųjų pajamų neturintiems, mažas ir nereguliarias pajamas gaunantiems bei kūrybines prastovas patiriantiems meno kūrėjams.
Už laikinai darbo neturinčius menininkus valstybė sumokės valstybinio socialinio draudimo, privalomo sveikatos draudimo įmoka ir mokėtų minimalios mėnesinės algos dydžio meno kūrėjų kūrybinių prastovų išmokas.
"Meno vertybių kūrėjai dėl profesijos specifikos, kuri skiriasi nuo kitų profesijų veiklos pobūdžio tuo, kad nėra susieta su pastoviu darbdaviu ir reguliariomis pajamomis, nuo kurių mokamos valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, todėl jie nėra pakankamai socialiai apsaugoti", - rašoma dokumente.
Projekte teigiama, kad Europos Sąjunga skatina valstybes nares užtikrinti kūrybinių profesijų atstovams socialinį saugumą.
Pirminiais duomenimis, per metus minėtoms išlaidoms reikėtų skirti apie 300 tūkst. litų.
Iki 2011 metų sausio pabaigos Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų kompiuterizuotoje informacinėje sistemoje buvo įregistruota 3897 meno kūrėjai. Anot Kultūros ministerijos, iš jų apie 70 proc. yra darbingo amžiaus.
Tačiau apie 20 proc. darbingo amžiaus kūrėjų pajamas gauna tik pagal autorines sutartis ar atlikėjo intelektinių paslaugų sutartis. Tiek pat menininkų uždirba mažiau nei minimali mėnesio alga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ atidaryme – moterys, formuojančios šiandieninį džiazo paveikslą
Šiemet tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ vyks gegužės 25 – 28 dienomis Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Pristatęs šių metų repertuaro temą – moterys džiaze – festivalis atskleidžia, ka...
-
Gyvenimo slėpiniai ir vertikalės – naujausioje R. Čeponio parodoje „AP galerijoje“1
Jeigu reikėtų išskirti reikšmingiausius Lietuvos meno istorijai abstrakcionistus, dailininkas Ramūnas Čeponis neabejotinai būtų vienas iš jų. Santūrus, tylus ir uždaras menininkas savo sunkiasvoriuose paveiksluose užkoduoja tai, ...
-
Pasivaikščiojimai po Vilniaus miestą poetų takais
Gidu po miestą gali būti ir eilėraštis. Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybė, naujausiame ,,Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrute „Poetinės Vilniaus plytos“ – 17 eilėraščius įkvėpusių vietų ir istorijų. K...
-
Estijoje jau 30 metų vykstantis festivalis atkeliaują į Lietuvą
„Gera Muzika Gyvai“ balandžio 21-25 d. Vilniuje ir Kaune kviečia į rytų muzikos festivalį „Orient“, sklidiną rytietiškos patirties. ...
-
Iš sąvartyno žemės J. Vaitkutės kurta kaukolė kviečia susimąstyti apie žmonijos atsakomybę ir tvaresnį gyvenimą5
Pasaulinę Žemės dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje menininkė Jolita Vaitkutė pristatė naują instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“. Kelis mėnesius iš sąvartyno atliekų kurta kaukolė primena apie žmonijos...
-
Žmogiškųjų Prometėjų beieškant: Keistuolių teatro premjera
Pasaulinę teatrų vaikams ir jaunimui dieną, kovo 20 d., Keistuolių teatre įvyko rež. Ievos Stundžytės premjera „Kai aš buvau Prometėjas“. Spektaklyje vaidina trys jaunosios kartos Keistuolių teatro aktoriai – Justina Smieliau...
-
„Kino pavasaris“ prasideda: į kino teatrus šaukiantis kinas ir festivalio efektai1
Šįvakar Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kovo 16–26 d. ragina nebandyti atsispirti kino šauksmui ir dėl kino teatro svaigulio, susiti...
-
„Kino pavasaryje“ – daugiau nei kinas: 9 valandų seansas, eksperimentinis filmas-instaliacija ir vakarėlis su filmo herojumi1
Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet didžiuosiuose ekranuose parodys ne tik daugiau nei 100 filmų, bet ir kurs nepaprastą kultūros šventę. Žiūrovų lauks ypatingos patirtys: devynių valandų trukmės seansas...
-
Kovo 11-ąją – M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera5
Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ visus pakvietė į ypatingą premjerą – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomą režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą &...
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Valdovų rūmuose
Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-ąją ekspozicijas ir laikinas parodas atveria už simbolinę – vos 2 eurų kainą. Šeštadienį čia vyks ir edukaciniai užsiėmimai šeimoms su vaikais, apžvalginės ekskursijos. ...