- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
-
Metų muziejininkas į Valdovų rūmus grąžino istorinę muziką
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kasmet renka geriausią Metų muziejininką. Už iniciatyvas ir įgyvendintas idėjas 2021 m. muziejaus Strateginis planavimo komitetas geriausiu išrinko Renginių skyriaus vyresnįjį kultūrinių renginių koordinatorių Vytautą Gailevičių.
Pasak muziejininkų, be V. Gailevičiaus šios įstaigos kultūrinis gyvenimas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Nuosekli ir kryptinga jo veikla Lietuvos visuomenei atveria turiningą ir gilų Europos muzikinės kultūros paveldą. V. Gailevičiaus inicijuojami ir jau daugelį metų sėkmingai įgyvendinami tarptautiniai ir nacionaliniai senosios muzikos festivaliai bei koncertai, muziejaus parodas lydinčių renginių programos seniai tapo Valdovų rūmų muziejaus vizitine kortele.
Pasak muziejaus vadovo dr. Vydo Dolinsko, šįkart ilgai svarstyti nereikėjo, nes V. Gailevičiaus veikla muziejuje yra itin aktyvi ir matoma jau daugelį metų. Taigi jis nominuotas Metų muziejininku ne tik už 2021 m. išskirtinius pasiekimus, bet ir už, kaip sakoma, „gyvenimo nuopelnus“, kurie kaupėsi metai po metų.
Vytautas Gailevičius. / Valdovų rūmų nuotr.
V. Gailevičius, renginius pradėjęs organizuoti dar mokydamasis vidurinėje mokykloje, Valdovų rūmų atkūrimo procesuose dalyvavo jau tada, kai dar nebuvo įsteigtas Valdovų rūmų muziejus, o rūmų atkūrimo idėja – tik svarstoma. Muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas prisimena, kad tada Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Valdovų rūmų paramos fondas, tuometis Lietuvos dailės muziejus (dabar Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) rengė kultūros vakarus, diskusijas, senosios muzikos koncertus. Įsikūrus Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, V. Gailevičius prisijungė prie muziejaus komandos, ėmėsi organizuoti senosios muzikos, kitus kultūrinius ir valstybę reprezentuojančius renginius, kurį laiką vadovavo visam Renginių skyriui. Iniciatyvos tapo gražiomis tradicijomis, tokiomis kaip Marco Scacchi senosios muzikos festivalis, programa „Kalėdos Valdovų rūmuose“, Liepos 6-ajai skirti renginiai, Operos diena. Visa tai – daugiausia V. Gailevičiaus idėjų ir darbo nuopelnas. Pasak muziejaus direktoriaus dr. V. Dolinsko, jis pelnytai laikomas vienu ryškiausių senosios muzikos renginių organizatorių Lietuvoje, yra žinomas šios srities specialistų ir daugelyje užsienio šalių.
V. Gailevičius prisipažįsta, kad senąją muziką pamilo, kai... nusibodo groti fortepijonu. 1998 m. jis įstojo į Vilniaus konservatoriją, vargonininkų specialybę, ir ten su bendramoksliais pradėjo dainuoti senosios muzikos ansamblyje „Giesmių tarnai“.
„Pamenu, nuvažiavome į senosios muzikos kursus Lenkijoje, netoli Zakopanės, Vysokos apylinkėse, kur vienas muzikantas turėjo nusipirkęs Žygimanto Augusto laikų dvarelį. Viskas tada senojoje muzikoje atrodė kitaip nei tradicinėje chorinėje kultūroje. Pavyzdžiui, kartu ieškodavome grynųjų intervalų, nes juk fortepijonas yra gerai temperuoto derinimo instrumentas: kvintos sumažintos, oktava telpa į dvylika pustonių, kad gražiai skambėtų. O ten ieškojome grynųjų sąskambių – tikros tercijos mažorinės ar minorinės, kvintos... Tai buvo eksperimentų, atradimų laikas. Taip pamažu įtraukė visas senosios muzikos pasaulis“, – sako geriausias Metų muziejininkas V. Gailevičius.
Vargonininku V. Gailevičius netapo. Tačiau dar studijuodamas kartu su dabartiniu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku įsteigė viešąją įstaigą. Vytautui tada buvo septyniolika, J. Sakalauskui – aštuoniolika metų.
„Turėdami juridinio asmens statusą galėjome daugiau nuveikti: aš organizavau muzikos koncertus, tuo metu mane dar buvo įtraukęs kompozitoriaus M. K. Čiurlionio muzikos pasaulis. Senoji muzika atsirado tik vėliau. Įstaiga ir šiandien gyva, bet tik teoriškai. Taip sutapo, kad šiandien su Jonu užsiimame siauresne veikla, bet gerokai didesnėse organizacijose“, – juokiasi V. Gailevičius.
Valdovų rūmų muziejaus renginių organizatorius sako, kad muziejaus misija – Lietuvai ir pasauliui pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikotarpį, lietuviškąjį ir europietiškąjį paveldą, kontekstus. Pasak muziejininko, reikia tik fantazijos ir darbo: „Rengiami festivaliai mums visiems padeda suprasti, kokie pokyčiai vyko Europos dvaruose, kaip tai atrodė Vilniuje. Pavyzdžiui, Viduramžiais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dvaruose buvo daugiau rytietiškos įtakos, slaviškųjų instrumentų, bet iš tos epochos nėra išlikę išsamių užrašų, istoriją rekonstruojame iš nuotrupų. Raštijos tradicija atkeliavo iš Vokietijos žemių, su ja – ir europietiškasis muzikavimas. Į Europą integravomės valdovams sudarant santuokas: į Vilnių pradėjo važiuoti italų, čekų, lenkų kūrėjai ir muzikantai, prancūzų baleto artistai. Apie tradicijų pradžią, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo laikus, duomenų nėra daug, bet iš vėlesnių laikų informacijos jau išlikę daugiau“.
Valdovų rūmų muziejininkas teigia, kad net ir jo svajonės – istorinės. Žinoma, rasti pirmosios operos „Elenos pagrobimas“ natas būtų dieviška, bet V. Gailevičius sako, kad džiaugiasi kiekviena surasta tų laikų žinia, faktu, kuris praturtina mūsų istoriją. „Mano svajonė čia, rūmuose, pagaliau pasiekti tą ribą, kai taps visiems aišku, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvavusi senoji muzika – tai ne lenkiškosios senosios muzikos adaptacija Vilniuje, o Europos kultūros paveldas“, – sako V. Gailevičius.
Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė teigia, kad buvo nelengva apsispręsti, kuriuos argumentus parinkti pristatant Metų muziejininką. Dėl V. Gailevičiaus vis aukščiau keliamos profesionalumo kartelės jis, be jokios abejonės, seniai nusipelnė Metų muziejininko vardo. Šis smalsus muziejininkas domisi ne tik muzika ar renginių organizavimu – V. Gailevičiaus iniciatyva Valdovų rūmų muziejuje buvo įdiegtas elektroninis leidinių knygynas, muziejaus naudojamų elektroninių priemonių sistemą papildė Paysera mokėjimo metodas, o Vytauto pasiūlyti techniniai sprendimai virtualioms konferencijoms ir kitiems mokslo renginiams viešinti atvėrė naujas muziejaus matomumo virtualioje erdvėje perspektyvas.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus vadovo dr. V. Dolinsko, atsakingai vykdydamas pareigas ir neskaičiuodamas savo darbo valandų, V. Gailevičius žavi atidumu kolegoms, visada pasirengęs padėti kitiems muziejaus padaliniams, suteikti konsultacijas, parengti muzikines programas. Taigi V. Gailevičius, beje, neseniai apsigynęs ir meno vadybos bakalauro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, be jokios abejonės, yra vertas vadintis 2021 m. Valdovų rūmų muziejaus Metų muziejininku.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą3
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...