Sklando istorija, kad vienas garsus skulptorius, susitikęs su savo mecenatu, išgirdo tokią tiradą.

„Klausyk, jei tavo skulptūroje kas nors suktųsi, ar kokia lempa blyksėtų - va tuomet tai būtų geras dalykas. O dabar kas? - sakė mecenatas. - Kažkoks metalas, akmuo - jokios dinamikos...“

Neaišku, ar mecenatas parėmė skulptoriaus kūrinį, bet sutikite, pastabos buvo vertos dėmesio.

Lygiai taip - verta dėmesio ir visa eilė įvykių  po Lietuvos skliautais šiomis dienomis.

O įvykiai Lietuvoje šiomis dienomis sukosi lyg karuselėje: štai Seimo narė Margevičienė, tęsdama neklystančių „antžmogių“ tradicijas, policijos pagauta girta už vairo, pradeda sekti pasakas apie MĖLYNŽIEDŽIŲ ekstraktus, kuriuos vartojo savo švelnios sveikatos reikmėms ir dėl to, bjaurus alkotesteris suskaičiavo lengvo girtumo promiles. Teismas atėmė Mėlynžiedės teises, bet Seimo narė būtinai skųs nuosprendį, nes ji yra nekalta ir ji yra aplinkybių auka.

Tęsiant APLINKYBIŲ AUKŲ temą, reikėtų prisiminti pasirodžiusius  straipsnius apie „vargšus“ pareigūnus, kuriuos provokuoja bjaurūs specialiųjų tarnybų agentai. Matote, bjaurūs agentai griebia pareigūną, kankina jį, rodydami jam pinigus, kartais net duodami juos pauostyti, paskui įkiša į pareigūno ranką tuos šlykščius pinigus, o tada pareigūno pirštai natūraliai sugniaužia juos tik iš baimės - tai ne joks kyšio ėmimas, o savigynos refleksas - sugniaužti pinigų pluoštą. Juk tarp sąžiningų pareigūnų sakoma: "jei vidinėj kišenėj pakankamai storas pinigų pluoštas, tai Tėvynės priešų paleista kulka,  pataikiusi į tyrojo pareigūno krūtinę - tiesiog įstrigs, pareigūnas nežus ir toliau galės tarnauti Tėvynei ir mums visiems. Taigi, ar neaišku, kad pareigūnų pirštai gniaužia pinigus galiausiai mūsų visų labui? O kiaulės pareigūnai tik tyčiojasi iš šventų dalykų norėdami sunaikinti pareigūnų gynybinius instinktus.

TAI TIKRAS SIAUBINGAS SIAUBAS.

Dar pastarosios savaitės įsiminė tikru teroro protrūkiu prieš meno kūrinius - Druskininkų meras demontavo ilgus metus miestą puošusią skulptūrą ir vietoj jos leido suręsti kažkokį sermėginį liežuvingo pataikūno nesusipratimą - padidintos pasagos skulptūrą. Net jei sutiksime, kad tai skulptūra, glumina „savų“ veikėjų cinizmas, kai p. skulptorius  T. Gutauskas dėl abejotinos vertės litų neprieštarauja tokiems akibrokštams. Atrodytų, kad dėl pinigų ne tik politikoje, bet ir mene galima užmerkt akis ir į kokybę, ir į moralę.

Na, tęsiant meno temą - sublizgėjo ir dar vienas gudročius - K. Masiulis, keldamas debesis, pradėjo karą prieš Žaliojo tilto skulptūras. Tarsi prisiminęs savo komjaunuolišką jaunystę, meno žinovas Seimo narys pradeda reikšti savo meno sampratas visuomenei - „nuimti“, „nukelti“,- sako Seimo narys. Tęsiant tokią logišką seką, betrūktų viešų Cvirkos, Baltušio, Mieželaičio ir kitų knygų laužų centrinėse miestų aikštėse, viešų, neteisingai gyvenančių, jaunuolių pasmerkimų darbo kolektyvuose, patriotinių uniformų privalomo dėvėjimo patriotinio jaunimo sueigose - na ir viskas jau būtų gerai, anot K. Masiulio . Aišku, kas nesutinka su aukščiau išvardintais dalykais - visi esate mūsų Tautos, pačio pono K. Masiulio ir apskritai Lietuvos priešai.

Bet gal nereikėtų kategoriškumų. Tik pagalvokime, jei visom šitom klerkų ir politikų ir visokių sukčių istorijom išnaudotą energiją atiduotume mūsų šalies gerovei - įsivaizduojate, kiek gerų dalykų galėtume visi kartu sukurti?

Taigi, veikėjai, įsivaizduojantys labai svarbiais.

Pasipūteliai, tikintys, kad esate labai išmintingi.

Jei jau manote, kad jums svarbi Lietuva, nesiriekite, nepjaukite vieni kitų ir nedarykite nesąmonių. Gal geriau Tėvynės labui ką nors gero nuveikite. Arba bent jau nekenkite kitiems, kurie yra profesionalai, daro savo darbus, kuria ir garsina Lietuvą.

Tai yra asmenininė autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę.