- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonominė krizė baigiasi. Krizės pabaigos dar nematyti. Tokius prieštaringus situacijos vertinimus išgirdome apsilankę keliose svarbiausių Kauno dailės galerijų.
Priešingus vertinimus išgirdome ir apie prekybą meno kūriniais internete: vieni tikina, kad ten menas parduodamas su dar didesniu antkainiu nei galerinėse erdvėse, kiti tvirtina priešingai. Kaip yra iš tiesų? Neabejojant atsakyti, ko gero, bus galima tik tada, kai elektroninė prekyba meno kūriniais šiek tiek nusistovės.
Apsilankius prekybos meno kūriniais vietose, ryškėja galerinio meno užkulisiai: tokį meną, kokio ieško pirkėjas, galerininkai užsako pas dailininkus. Populiarūs gamtos motyvai – užsakoma peizažų. Turistams reikia kažko su Kauno simbolika? Gerai, bus ir tokių dalykėlių. Taip sukasi užburtas ratas: kuomet taikomasi į vidutinį skonį, tokio skonio darbų galerijose daugiausiai ir turime.
Šalia šios taisyklės yra daug malonių išimčių. Nemažėja, o galbūt net ir plečiasi, patyrusių meno kolekcininkų ratas. Šie žmonės savo kolekcijas formuoja itin atsargiai, meno kūrinius vertindami kaip investiciją į ateitį. Tiesa, dažniausiai – patariami tų pačių galerininkų.
Galerijos „Kauno langas“ bendrasavininkė, menotyrininkė Algė Gylienė:
"Meno kūriniai Lietuvoje niekada nebuvo labai gerai perkami – nei gerais laikais, nei, tuo labiau, dabar. Blogi laikai meno rinkoje dar nesibaigė. Viskas, kas buvo sukurta per 10 ekonominio pakilimo metų, per krizę buvo nubraukta. Ženkliai sumažėjo kainos, krito pirkimai. Gal skamba grubiai, meno kūrinys negali kainuoti tiek pat, kiek unitazas ar pagalvėlė. O dabar jų kainos praktiškai suvienodėjo.
Šiuo metu menus perka tik pasiturintys žmonės. Jie visada buvo linkę derėtis dėl kainos, o dabar siekia kainą numušti beveik per pusę.
Yra vadinamųjų „išpumpuotų“ autorių, kurių darbai gerai perkami ne tiek dėl to, kad jie tikrai meniškai vertingi, kiek dėl to, kad autoriai sukasi vadinamajame elito rate. Taip darbų kaina dirbtinai užkeliama.
Populiarėja tapybos darbų skaitmeniniai atspaudai ant drobės. Tai labai kokybiška originalaus tapybos darbo kopija, atlikta skaitmeninės spaudos būdu. Iš pirmo žvilgsnio tokia kopija atrodo kaip originalus tapybos darbas. Kopijų skaičius ribojamas, kiekvieną jų pasirašo autorius. O kopijos kaina – beveik 10 kartų mažesnė, nei originalo.
Priimdami kūrinius iš autorių, sudarome sutartis 3 mėn. Jei per tą laiką kūrinys nenuperkamas, keičiam kitu. Galerijos įsigyti kūriniai kartais užsistovi ilgiau, nes mes negalime jų parduoti žemesne nei įsigijimo kaina.
Mus gelbsti tik tai, kad prekybinės patalpos priklauso galerijai, jų nereikia nuomoti. Kitu atveju bankrutuotume. Čia būtų tas pats, kaip Vilniaus gatvėje: komercinio ploto nuomininkai keistųsi kas mėnesį."
Galerijos ir dailės salono „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys:
"Pagal meno kūrinių pardavimo rezultatus dailės salone sprendžiam, kad ekonominė krizė dar nesibaigė ir neaišku, kada baigsis. Iki krizės pardavimai buvo nepalyginamai geresni. Dabar mes vegetuojame. Susidėjusių pinigus ir dovanas bendradarbiams ar giminėms dailės salone perkančių žmonių, kaip ir anksčiau, yra, bet jie prekybos neišgelbės.
Galvojam, kaip pasiruošti Tarptautinėms Hanzos dienoms, gegužę vyksiančioms Kaune. Tikimės sulaukti nemažai turistų. O jie perka grafiką – ji pigesnė nei tapybos darbai – keramiką, porcelianą, stiklą, kartais – odos gaminius. Turistai nemėgsta didelio formato darbų. Planuojame iš dailininkų užsakyti daugiau turistus dominančių kūrinių. Reikės ir darbų su atpažįstamais Kauno vaizdais, simbolika.
Stengiamės, kad meno kūriniai ilgiau kaip vienerius metus galerijoje neužsistovėtų. Jei darbas neparduodamas, grąžiname autoriui.
Šiais laikais, kad ką nors parduotum, turi būti labai lankstus. Už užstatą mes leidžiame žmonėms parsivežti paveikslą namo, pasižiūrėti, kaip jis konkrečiame interjere atrodytų. Tačiau dabar žmonės paveikslų vien prie sofos nederina. Ne visada ir kaina yra lemiamas veiksnys. Dažniausiai žmonės meno kūrinį renkasi pagal tai, kokias emocijas jis sukelia. Nėra taip, kad vien peizažai būtų perkami. Nubrėžti tokią gairę, kas yra populiaru, perkama – sudėtinga. Žmonių mąstymas pasikeitė – dailės salone turi turėti didžiulę darbų įvairovę.
Kaip visur, taip ir meno kūrinių rinkoje populiarėja interneto parduotuvės. Tačiau pastebime tendenciją, kad meno kūriniai interneto parduotuvėse kainuoja brangiau nei galerijose. Užėję į dailės saloną, žmonės nustemba, prie to paties kūrinio pamatę žemesnę kainą nei internete."
Galerijos „Aukso pjūvis“ vadovė, menotyrininkė Lolita Vyžintienė:
"Pastebime ženklų, kad meno rinka atgimsta. Mums patiems netikėtai, 2010 m. buvo geresni už ankstesnius metus. O jei žmonės perka meno kūrinius, vadinasi, visa ekonomika atsigauna. Juk menas – prabangos dalykas.
Pirkėjai vėl pradėjo domėtis kolekciniais, menine prasme vertingais, turinčiais savo kainą darbais.
Tapybinės abstrakcijos turi savo gerbėjų ratą, bet miestiečiai, vidutinio skonio žmonės, dažniausiai nori kamerinio realistinio vaizdelio, su Kauno motyvais ar Lietuvos gamta. Kokybiškų tapybos darbų su miesto vaizdais pasigendame, iš Kauno dailininkų prašome tokių darbų. Prieš kurį laiką viešėjau Švedijoje: garsiausi abstrakcionistai klasikine maniera tapo gimtosios šalies peizažus, ir to nevadina nusižengimu savo kūrybos stiliui.
Mūsų galerija konsultuoja ir padeda renkant privačias meno kūrinių kolekcijas. O tikrieji meno kolekcininkai, kaip anksčiau, taip ir dabar, ieško Lietuvos dailės grandų kūrinių: Petro Kalpoko (1880–1945), Adomo Varno (1879–1979), Justino Vienožinskio (1886–1960), Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) , Jono Švažo (1925–1976), Vinco Kisarausko (1934–1988). Jų darbų kainos, priklausomai nuo formato, kokybės, kūrybos laikotarpio, kainuoja nuo 15 tūkst. iki 70–80 tūkst. litų. Daug kolekcinių klasikų darbų mus pasiekia iš JAV. Adomas Galdikas (1893–1969), A.Varnas – antroje gyvenimo pusėje ten kūrė, dabar jų kūryba parkeliauja. Lietuvoje, kas jau turi įsigiję jų kūrybos darbų, tas paprastai saugo, neparduoda. O JAV – ta karta, kuri jo darbus kažkada pirko, yra išeinanti karta. Tuo tarpu tiems, kurie paveldi meno kūrinius, galbūt nei Lietuva, nei tie autoriai neatrodo vertybės.
Galerijos veiklą ruošiamės plėsti interneto erdvėje. Galerijos patalpos – nedidelės, virtualioje erdvėje patogiau išskleisti visą galerijos pristatomų kūrinių kolekciją. Internete siūlysime apie 10 proc. mažesnes nei galerijoje meno kūrinių kainas."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ atidaryme – moterys, formuojančios šiandieninį džiazo paveikslą
Šiemet tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ vyks gegužės 25 – 28 dienomis Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Pristatęs šių metų repertuaro temą – moterys džiaze – festivalis atskleidžia, ka...
-
Gyvenimo slėpiniai ir vertikalės – naujausioje R. Čeponio parodoje „AP galerijoje“1
Jeigu reikėtų išskirti reikšmingiausius Lietuvos meno istorijai abstrakcionistus, dailininkas Ramūnas Čeponis neabejotinai būtų vienas iš jų. Santūrus, tylus ir uždaras menininkas savo sunkiasvoriuose paveiksluose užkoduoja tai, ...
-
Pasivaikščiojimai po Vilniaus miestą poetų takais
Gidu po miestą gali būti ir eilėraštis. Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybė, naujausiame ,,Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrute „Poetinės Vilniaus plytos“ – 17 eilėraščius įkvėpusių vietų ir istorijų. K...
-
Estijoje jau 30 metų vykstantis festivalis atkeliaują į Lietuvą
„Gera Muzika Gyvai“ balandžio 21-25 d. Vilniuje ir Kaune kviečia į rytų muzikos festivalį „Orient“, sklidiną rytietiškos patirties. ...
-
Iš sąvartyno žemės J. Vaitkutės kurta kaukolė kviečia susimąstyti apie žmonijos atsakomybę ir tvaresnį gyvenimą5
Pasaulinę Žemės dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje menininkė Jolita Vaitkutė pristatė naują instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“. Kelis mėnesius iš sąvartyno atliekų kurta kaukolė primena apie žmonijos...
-
Žmogiškųjų Prometėjų beieškant: Keistuolių teatro premjera
Pasaulinę teatrų vaikams ir jaunimui dieną, kovo 20 d., Keistuolių teatre įvyko rež. Ievos Stundžytės premjera „Kai aš buvau Prometėjas“. Spektaklyje vaidina trys jaunosios kartos Keistuolių teatro aktoriai – Justina Smieliau...
-
„Kino pavasaris“ prasideda: į kino teatrus šaukiantis kinas ir festivalio efektai1
Šįvakar Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kovo 16–26 d. ragina nebandyti atsispirti kino šauksmui ir dėl kino teatro svaigulio, susiti...
-
„Kino pavasaryje“ – daugiau nei kinas: 9 valandų seansas, eksperimentinis filmas-instaliacija ir vakarėlis su filmo herojumi1
Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet didžiuosiuose ekranuose parodys ne tik daugiau nei 100 filmų, bet ir kurs nepaprastą kultūros šventę. Žiūrovų lauks ypatingos patirtys: devynių valandų trukmės seansas...
-
Kovo 11-ąją – M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera5
Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ visus pakvietė į ypatingą premjerą – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rodomą režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą &...
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Valdovų rūmuose
Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-ąją ekspozicijas ir laikinas parodas atveria už simbolinę – vos 2 eurų kainą. Šeštadienį čia vyks ir edukaciniai užsiėmimai šeimoms su vaikais, apžvalginės ekskursijos. ...