- Laima Žemulienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo 3 d. Prancūzijos sostinė Paryžius išvys dailininkės Corinne Ungerer paveikslus, nutapytus ne kur kitur, o Labanoro apylinkėse, kuriose molbertą atstojo šimtametės rąstų klėties siena.
Kiek anksčiau Strasbūre gyvenanti C. Ungerer Lietuvoje sukurtas drobes eksponavo Prancūzų kultūros institute Vilniuje.
– Corinne, kaip jums patiko leisti laiką Lietuvoje, Labanoro girios apylinkėse? – prieš parodos atidarymą „Vilniaus diena“ pasiteiravo menininkės.
– Labanoro giria – tai vieta, kuri mane įkvepia, kur save atrandu kiekvieną dieną. Man tai – nepamirštama patirtis. Beveik per mėnesį čia nutapiau devynis paveikslus.
– Ar maudėtės ežere, uogavote, grybavote, ar vien tapėte?
– Atvykau į Lietuvą tapyti, tačiau čia galėjau naudotis visais mažais gamtos teikiamais malonumais: maudytis upėje ir ežere, rinkti grybus – tai yra puiki atsipalaidavimo priemonė.
– Gal išmokote kurių nors lietuviškų patiekalų receptų, pavyzdžiui, gaminti šaltibarščius, virti uogienes?
– Lietuviška virtuvė neretai mane nustebina, tačiau, kita vertus, savo skoniu ir sudėtimi ji dažnai primena Elzaso virtuvę, kuri man nesvetima, nes gimiau, augau ir gyvenu Strasbūre – Elzaso sostinėje.
Labanore ragavau visų jūsų nacionalinių patiekalų: šaltibarščių, cepelinų, bulvinių blynų su grietine. Labai patiko kefyras su mėlynėmis. Tiek mėlynių niekada nesu suvalgiusi, taip pat ir voveraičių su šviežiomis bulvėmis. Lietuviai sugeba išnaudoti visas gamtos teikiamas galimybes, jie yra įvairių rūšių miško uogų ir augalų žinovai.
– Kas jūsų paveikslų įkvėpimo šaltinis – gamta, meilė, vienatvė, pasaulio trapumas?
– Menininkui viskas gyvenime gali būti įkvėpimo šaltinis. Bet retai tai turi tiesioginį ryšį su sukurtu paveikslu. Dažniausiai tai, ką pamatai, pereina per pasąmonės filtrą ir tik vėliau supranti, kad pamatytas ar pajustas įspūdis ir buvo tavo įkvėpimo šaltinis.
– Kaip žiūrite į tai, kad dabar menininko profesija – nepopuliari? Ar jaučiate dėl to diskomfortą?
– Menininkai žino, kad, rinkdamiesi šią specialybę, jie rizikuoja neturėti materialiai komfortiško gyvenimo. Daugelis mano pažįstamų menininkų Prancūzijoje turi papildomą darbą ar veiklą, suteikiančią pajamų. Tačiau šiandien niekas nėra apsaugotas. Pažįstu įvairių, vadinamųjų rimtų, specialybių žmonių, kurie šiuo metu likę be darbo. Sutikime, kad menas egzistuoja nuo to laiko, kai tik žmogus sąmoningai suvokė pasaulį. Menas egzistavo ir egzistuoja, nepaisant ekonominių krizių, kitų negatyvių dalykų.
– Kiek žinau, jūs kilusi iš menininkų šeimos. O ar jūsų pačios vaikai pasuko tuo keliu?
– Taip, gimiau menininkų šeimoje. Tapau nuo mažens. Mano tėvai mėgo keliauti, todėl aplankėme visus žymesnius Europos muziejus. Mano mama buvo baigusi Paryžiaus meno akademiją, taigi mums, vaikams, aiškino paveikslus, ir mes praleisdavome muziejuose valandų valandas. Todėl man tapyba nėra kas nors išskirtinio, švento, – tai yra mano asmenybės dalis.
Aš esu vyriausia iš penkių vaikų. Mano broliai ir sesuo tapo nuo mažens. Dviejų mano brolių, kaip ir sesers, profesijos susijusios su menu. Tačiau net ir tas brolis, kuris nepasirinko menininko profesijos ir yra advokatas, daug tapo ir net eksponuoja savo darbus parodose.
Mano keturios dukros tapo nuo mažens, tik vyriausioji pasirinko medicinos sesers profesiją, kitų profesijos susijusios su menais. Dvi mano dukros jau ištekėjusios, turiu anūką ir anūkę.
Gyvenu ir dirbu Strasbūre. Dukros taip pat gyvena Strasbūre, jauniausia – dar su manimi. Dažnai matomės ir labai tuo džiaugiuosi. Didžiausia šventė, kai savaitgalį dukros ir aš tapome mano dirbtuvėje. Manau, kad ir anūkai greitai prie mūsų prisijungs.
– Gal kur nors dirbate ar esate laisvoji menininkė, kuri pragyvena iš kūrybos? Ar dažnai rengiate parodas?
– Aš dirbu su Paryžiaus, Londono, Štutgarto, Ženevos, Knokke-Zoute (kurortas Belgijoje) galerijomis. Pavyzdžiui, šie Lietuvoje, Labanoro girioje, sukurti paveikslai rugsėjį bus eksponuojami „Vendôme“ galerijoje Paryžiuje.
Lapkritį jie keliaus į Londoną. Dabar mano darbai eksponuojami Belgijos Knokke-Zoute galerijoje. Aš gyvenu iš kūrybos ir, žinoma, tuo džiaugiuosi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl pandemijos Vilniaus knygų mugė perkeliama į 2022 metus
Dėl epidemiologinės situacijos tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet nevyks, ji perkeliama į 2022 metus, pirmadienį informavo organizatoriai. ...
-
Sugrįžta kultinis O. Koršunovo spektaklis1
„Tuo metu sulaukdavome labai įvairių pasisakymų, nuo: „Kaip jūs galite tokius dalykus rodyti, tai yra ištvirkimas ir baisūs dalykai“ iki: „Jūs apsidairykite, aš gyvenu bendrabutyje, kur būtent tai ir vyksta“. ...
-
MO muziejaus virtualioje parodoje – dramatiškas Vilniaus dešimtmetis
MO muziejus pristato naują parodą, dedikuotą Vilniui. Kol muziejus dar veikti negali, ji pristatoma virtualiai. Muziejus kviečia į parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949” virtualią ekskursiją ir pristato šiai parodai skirt...
-
Virtualioje „Knygų savaitėje“ – ilgai laukta Valdovų rūmų muziejaus premjera
Vasario 24–27 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dalyvaus virtualioje „Knygų savaitėje“, kuri pakeis tradiciškai šį mėnesį vykstančią Vilniaus knygų mugę. ...
-
Garsus prancūzų režisierius E. Lacascade’as pristato virtualų spektaklį „Dėdė Vania“
Vaidotas Martinaitis, Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Airida Gintautaitė, Gediminas Girdvainis, Arvydas Dapšys ir būrys kitų - tokias Lietuvos teatro žvaigždes savo Antono Čechovo interpretacijoje, prieš gerą dešimtmetį sukurto...
-
Monografija apie J. Žuką – žymaus vargonininko sugrįžimas į Lietuvą
Lietuvos muzikos ir teatro akademija pristato dr. Eglės Šeduikytės-Korienės monografiją „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“. ...
-
Vilniaus teatro „Lėlė“ premjeroje „Debesys“ – pasaulio pažinimas
Vasario 20 d. 12 val. žiūrovai kviečiami pamatyti tiesioginę naujausio Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklio vaikams „Debesys“ premjeros transliaciją. ...
-
Vasario 16-ąją Valdovų rūmų muziejus žada daug virtualių įdomybių
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sveikina su Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir kviečia Vasario 16-ąją paminėti kartu – dalyvauti šios dienos virtualių renginių ir pramogų programoje. ...
-
Virtualios Užgavėnės Valdovų rūmuose pakvips šefo G. L. Demarco kepiniais2
Šiais metais negalime susitikti Užgavėnių procesijose, šokiuose ir karnavaluose, todėl Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kviečia įsileisti šią šventę į savo namus. ...
-
Tarptautiniame meno projekte vilties žinutę siųs ir režisierius iš Lietuvos
Rumunijoje, Krajovos miesto Nacionaliniame teatre vyksta unikalus meno projektas, apjungiantis šimtą valstybių iš viso pasaulio, tarp jų – ir Lietuvą. Projekte, inspiruotame Giovanni Boccacci novelių rinkinio „Dekameronas“,...