Klaipėdiečio fotomenininko „Šviesos kaligrafija“ – Panevėžyje

Panevėžyje, privačioje „A galerijoje”, eksponuojama klaipėdiečio fotomenininko Artūro Šeštoko fotografijų paroda „Šviesos kaligrafija”.

Liepos 16-ąją atidaryta paroda veiks iki rugsėjo vidurio. Kaip pasakojo galerijos savininkas Albinas Vološkevičius, lapkritį „A galerijai“ sukaks vieneri metai. „Mes pradėjome nuo „A“, pasiruošę mokytis“, - tvirtino jis, paklaustas apie galerijos pavadinimą. Anot jo, fotografijos meno paroda - naujas žingsnis „A galerijai“, kuri orientuojasi į dailės ekspozicijas. Tačiau prasmingas. Pasak savininko, A.Šeštoko fotografijų paroda lankoma, į jos pristatymą buvo susirinkę kaip reta daug panevėžiečių. „Ir vasaros tema, atsiskleidžianti vasariškuose peizažuose, panoraminiuose vaizduose, labai tinkama šiam metų laikui“, - džiaugėsi A.Vološkevičius. Jis į savo galeriją ketina pasikviesti ir daugiau pajūrio menininkų, - norėtų, kad į ją savo darbus atvežtų klaipėdiečiai fotografas Vytas Karaciejus ir tapytojas Arūnas Urniežis, kretingiškis Andrius Miežis.

Kad naujoji galerija nestokoja entuziazmo ir idėjų, buvo matyti ir iš A.Šeštoko parodos pristatymo. Neturėję galimybių dalyvauti vernisaže buvo pakviesti į virtualų parodos atidarymą internete - likus porai valandų iki parodos atidarymo autorius tiesiogiai atsakinėjo į fotografijos gerbėjų klausimus.

Fotografas žinomas kaip savitų portretų, socialinio reportažo ir peizažo fotografijų kūrėjas, yra surengęs ne vieną autorinę parodą Klaipėdoje ir Šiauliuose, nuolat dalyvauja bendruose fotografijos projektuose su kolegomis miesto, šalies ir tarptautiniu mastu.

A.Šeštokas yra sukūręs fotografijų serijas „Bohemos portretai” (1984-1990), „Maciukų pensionatas” (1994-1995), „Pagėgių krašto žmonės” (2002), „Kopos ir jūra” (1997-2000). „Šviesos kaligrafija“ - naujausias ciklas, pradėtas fotografuoti 2003-iaisiais ir baigtas pernai.

„Šiose A.Šeštoko nuotraukose mes galime išvysti piktorealistinės fotografijos braižą, - pastebėjo menotyrininkas Remigijus Venckus. - Šiandien tokia fotografija įrodo savęs, kaip tikrovės reprodukcijos, būvimo formą. Stebėdami A.Šeštoko fotografijas pirmiausia sau užduodame klausimus, ar tai tikrai fotografija, o gal tai tapyba ar grafika? Vadinasi, čia simuliuojama vaizduojamoji dailė, o po to - ir mūsų pačių aplinka - gamtovaizdis.“

Klaipėdietis fotografas Gytis Skudžinskas, analizuodamas A.Šeštoko kūrinius, pasitelkė komunikacijos teorijose naudojamus „pertekliaus“ ir „entropijos“ terminus. Anot jo, pirmasis nurodo lengvai nuspėjamą ir naujos informacijos kaip ir nesuteikiantį pranešimą, o antrasis, priešingai, - specifiškai užkoduotą žinią. A.Šeštoko fotografijose užfiksuoti išraiškingi, bet saviti tipiško peizažo konstravimo metodai, intriguojantys meno gerbėjus.