Kitokia „Carmen“ LNOBT baleto scenoje

Penktadienį ir šeštadienį, lapkričio 29 ir 30 d., 18.30 val., Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – premjera. Tai  olandų choreografės Didy Veldman baletas „Carmen“ pagal Georges’o Bizet muziką. Pasak LNOBT baleto trupės direktorės Rūtos Butvilienės, tai visiškai nauja choreografinė, kūno kalba baleto artistams. „Labai daug smulkmenų, niuansų, kuriuos reikia perprasti. Yra dvi atlikėjų sudėtys ir abi labai skirtingos.“

Pirmą premjerinį vakarą pagrindinius vaidmenis šoks Anastasija Čumakova (Karmen), Andrius Žužžalkinas (Don Chose) ir Rūta Juodzevičiūtė (Mikaela), lapkričio 30 d. – Olga Konošenko (Karmen), Martynas Rimeikis (Don Chose) ir Inga Cibulskytė (Mikaela). Eskamilją abu vakarus įkūnys Eligijus Butkus, taip pat šoka Kristina Gudžiūnaitė (Fraskita), Margarita Verigaitė (Mersedes), Mantas Daraškevičius (Barmenas) ir Romas Ceizaris (Karininkas).

Spektaklio muzikos vadovas Modestas Barkauskas, dirigentas Juozas Mantas Jauniškis. Pasak M. Barkausko, balete skambės ne originali G. Bizet partitūra, bet Johno Longstaffo aranžuotė: „Vokalines partijas atlieka soliniai orkestro instrumentai – saksofonas, trimitas, trombonas, violončelė ir kiti. Jie suteikia naujų muzikinių spalvų personažams.“

Eskamiljo personažui apibūdinti pasitelkiamas net rokas. Mat choreografė perkėlė Karmen istoriją į mūsų dienų miestą ir toreadorą Eskamilją pavertė roko žvaigžde. Didy Veldman: „Šiandien žmones išgarsina televizija. Roko žvaigždėmis žavimasi labiau nei toreadorais. Pakeičiau kai kuriuos elementus, kad atitiktų dabartį.“

Pasak D. Veldman, Karmen istorija ypač tinkama sušiuolaikinti: „Emocijas ir jausmus, kuriuos ši istorija iššaukia, patiriame ir mūsų dienomis. Tai meilė, aistra, pavydas. Spektaklyje naudojamos vaizdo projekcijos, kai kur G. Bizet muzika skamba roko versija. Skatinu šokėjus judėti kitaip, nei jie įpratę – daugiau naudojant grindis, rankas, ypač moterims, kurios šiame spektaklyje yra stiprios, nepriklausomos, ir tai turi perteikti jų plastika.“

Choreografė pasakojo, kad spektaklį apie Karmen ją pakvietęs kurti Šiaurės baleto direktorius (pastatymo premjera įvyko Lydse, Anglijoje) kaip tik ir norėjo moteriško žvilgsnio į Karmen istoriją, kad tai būtų moters spektaklis apie moterį.

„Carmen“ taip pat buvo pastatyta Kanadoje ir Karališkajame Naujosios Zelandijos balete. Vis dėlto Vilniuje sukurta visiškai nauja scenografija, kostiumai, D. Veldman sukūrė ir naujų choreografinių elementų – duetų, solo numerių, grupinių epizodų. Vaizdo projekcijoms naudojami kadrai, nufilmuoti LNOBT.
„Sakyčiau, kad tai visiškai naujas pastatymas pagal seną scenarijų,“ – sako D. Veldman.

Scenografijos ir kostiumų autorė Kimie Nakano (Didžioji Britanija), dirbanti su šviesų dailininku Benu Ormerodu, teigia, kad jai labiausiai imponavo naujoviškas Didy požiūris į šį kūrinį. „Man pačiai buvo nepaprastai įdomu, suteikė galimybių naujai interpretuoti šią istoriją. Scenografija stengiausi pavaizduoti Karmen psichologinę būklę: ji tam tikra prasme yra pasmerkta, nelabai gali ištrūkti iš esamos situacijos ir vaizdas tai atliepia. Tai griežtų formų, struktūruota ir drauge labai paprasta, neperkrauta scenografija. Vis dėlto ji neatkūria realistiško pasaulio – scenoje nėra fabriko ar kažko labai tikroviško. Kostiumuose vyrauja spalvos kaip kontrastas rūdžių, žemės atspalvių scenografijai.“