Kauno politikams – menininkų ultimatumas

Kauno meno bendruomenė pakilo į lemiamą šturmą - planuojama sujungti Kauno šokio teatrą „Aura“ su Kauno pantomimos ir plastikos teatru, o prie Kauno kino studijos prijungti Kauno mažąjį teatrą.

Sprendimas gali būti priimtas jau kovo 15 d. vyksiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje.

Pasiūlymas sujungti kultūros įstaigas gimė Kauno tarybos kolegijoje, kurią sudaro valdančiosios koalicijos nariai.

Sausio 17 d. Kolegija taip pat pasiūlė sujungti tris iš keturių miesto biudžetinių koncertinių įstaigų: Kauno bigbendą, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrą „Ąžuolynas" ir Kauno muzikos ansamblį „Ainiai“.

Kauno miesto simfoninio orkestro ši pertvarka paliesti neturėtų. Tokiu būdu esą būtų optimizuotas įstaigų valdymas, taupomos lėšos.

Kauno miesto Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Andrius Žiurauskas išplatino laišką, kuriuo siekia atkreipti politikų dėmesį:

Laiško tekstas

„Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno taryba, sudaryta kaip patariamasis organas miesto kultūros klausimais, dirbanti pagal Kultūros ir meno tarybos nuostatus, analizuoja miesto kultūros būklę, stebi situaciją, formuoja kultūros strategiją, teikia išvadas bei pasiūlymus dėl įvairių aktualių miesto kultūros reikalų ir įvykių. Tačiau pastaruoju metu Kultūros ir meno taryba patenka į keblią situaciją, kai miesto politikai, apeidami Tarybą, rengia netikėtus sprendimus, nesupažindindami su jais nei Tarybos, nei kultūros bei meno darbuotojų, kuriuos tie numatyti sprendimai liečia. Todėl Kultūros ir meno taryba pareiškia savo poziciją:

1. Kategoriškai nepritaria miesto savivaldybės sprendimams, susijusiems su miesto kultūros politika ir jos organizavimu;

2. Yra susirūpinusi dėl skubotų, neargumentuotų sprendimų sujungti skirtingas kultūros įstaigas bei Savivaldybės administracijos Kultūros ir Miesto įvaizdžio ir turizmo skyrius, o iš tų junginių suformuoti netikėtus ir tarpusavyje nesuderintus darinius;

3. Pastebi, kad skuboti, nevieši sprendimai į miesto kultūros gyvenimą įneša tik sumaištį, trukdo kūrybiniam darbui, išbalansuoja menininkus;

4. Ragina miesto politikus jausti pagarbą kultūros ir meno srityse dirbantiems kūrėjams bei kultūrininkams, plačiau žvelgti į miesto kultūrą, suvokiant ją kaip visos respublikos kultūros dalį, kaip sritį, kurią reikia ypatingai puoselėti ir globoti, o ne griauti;

5. Mano, kad kultūrą kuruojančių politikų kompetencija yra nepakankama, todėl suformuota iš visų meno sričių ir kultūros įstaigų Kultūros ir meno taryba, gali jiems teikti kvalifikuotus pasiūlymus ir išvadas. Tuo tarpu ji vis dažniau nušalinama;

6. Mūsų demokratijos ir viešumo laikais visi planuotini ir darytini sprendimai kultūros klausimais turėtų būti iš anksto pateikti su reikalinga medžiaga, argumentais ir diskutuojami keliomis kategorijomis – Kultūros ir meno taryboje, tarp kultūrą kuriančių darbuotojų, taip pat įjungiant ir plačiąją kultūrinę visuomenę. Tik tuomet galimi tokie kardinalūs pakeitimai;

7. Viskas, kas atliekama skubotai ir neskaidriai, kelia nereikalingus įtarimus ir nepadeda kultūros puoselėjimui, tad reikalaujame politikų jausti asmeninę atsakomybę prieš miesto visuomenę rengiant ir priimant sprendimus kultūros srityje.

Todėl Kultūros ir meno taryba siūlo nesvarstyti kultūros įstaigų optimizavimo 2012 m. kovo 15 d. posėdyje, neįtraukti į Savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkę kultūros įstaigų reorganizacijos klausimo. Nes priešingu atveju būtų labai sutrikdytas kultūros įstaigų darbas, pažeistas kultūros darbuotojų žmogiškasis orumas, nuvertintos kultūros įstaigos, daugelį metų tarnaujančios Kauno visuomenei.

Būtina prieš rimtus sprendimus atlikti parengiamąjį darbą, detaliai išanalizuoti situaciją, galimybes, naudą, pasekmes.

Kultūros ir meno taryba yra pasirengusi aktyviai svarstyti pasiūlymus ir reorganizacijos projektus bei pateikti savo išvadas.

Viliamės, kad politikai suvoks: miestas be kultūros ir atviro dialogo su jos kūrėjais – miestas be ateities“