- Karolina Marcinkevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
-
Kaune pasaulio menininkai griaus stereotipus
Ketvirtadienio vakarą Kauno paveikslų galerijoje atidaryta tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai. Sąsajos“. Parodos organizatorius, dailininkas Eugenijus Nalevaika buvo atviras: šia paroda menininkai tikisi sulaužyti nusistovėjusius stereotipus ir priversti visuomenę kitaip pažvelgti į tapybą akvarele.
– Kuo ši paroda sudomins lankytojus?
– Uždavinio nustebinti žiūrovą neturime. Yra stereotipas, kad akvarelė – senamadiška technika. Tikimės sulaužyti stereotipus. Mūsų uždavinys – sugrąžinti prestižą akvarelei, kuri šiandien yra nepelnytai nuvertinama. Darbai, patekę į parodą, – tik maža dalis visų, kuriuos atsiuntė bienalėje norėję dalyvauti dailininkai. Parodoje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Rusijos, Islandijos, Indijos, kitų šalių menininkai. Ši bienalė išsiskiria tuo, kad pristatoma ir keramika, video, fotografija, tekstilė.
– Ar dailės darbų pateikimui labai svarbi erdvė?
– Tai išties labai svarbu. Mes, menininkai, Kaune jaučiame gerų ir profesionalių meno galerijų stygių. Šioje parodoje pristatome itin daug darbų. Bienalėje dalyvauja net 80 autorių iš skirtingų pasaulio šalių, todėl sutalpinti visus šiuos darbus buvo nelengva, bet, panašu, kad pavyko.
– Tačiau sulaukiate palaikymo ir paramos.
– Mus remia Vladimiro Romanovo fondas, anksčiau globodavęs muziką. Remti dailę fondas pradėjo visai neseniai, tačiau tikrai tikimės, kad su šiais rėmėjais pavyks glaudžiai bendradarbiauti ir ateityje.
– Bienalėje pristatomi skirtingų šalių atstovų darbai. Kas juos jungia?
– Darbus jungia technika – akvarelė. Kiekviena paroda turi savo koncepciją. Šios bienalės tema yra sąsajos. Kiekvienos šalies dailininkų darbai turi savotišką braižą, nacionalinius bruožus. Įdomu, kad lietuvių akvarelė gana ryškiai skiriasi nuo latvių.
– Paprastai Jūsų darbuose vyrauja abstrakti akvarelė, ekspresyvios linijos ir spalvos.
– Taip. Daugeliui atrodo, kad tai labai konservatyvus žanras ir šiuolaikiškai dirbti tiesiog neįmanoma. Tai netiesa. Akvarelė gali būti ir moderni. Šiai parodai aš pateikiau vieną, bet didelį darbą „Sugauti vaivorykštę“.
– Pasaulis sparčiai juda į priekį. Ar dailė spėja prie to prisitaikyti?
– Manau, kad tai yra natūralus procesas. Keičiasi ne tik pasaulis, keičiasi ir dailininkai. Stengiamės nestovėti vietoje. Vyksta menų sintezė, naudojamos daug įvairesnės medžiagos nei iki šiol.
– Investicijos į meną kartais vertinamos skeptiškai. Kuo menas gali prisidėti prie visuomenės gerovės?
– Tauta gyva tol, kol turi savo kultūrą ir tradicijas. Meno naudą sunku įvertinti pinigais, bet jo stygius akivaizdus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Bunkės koncertinių gastrolių „Kosmosas“ koncertas sudrebino Vilnių18
Viena ryškiausių Lietuvos popmuzikos žvaigždžių Natalija Bunkė surengė savo grandiozinių koncertinių gastrolių „Kosmosas“ koncertą Vilniuje. ...
-
Lėto gyvenimo praktikė: kuriant asambliažus, laiko ribų nėra2
Vilnietė menininkė Marija Rubavičiūtė – scenografė, kostiumų dailinininkė ir vizualiųjų menų kūrėja. „Be to, esu dviejų nuostabių vaikų – Elzės ir Patriko – mama, dar – šuns Ozio šeimininkė“, ...
-
Grožio konkursas – motyvacija tobulėti1
Pirmąjį gruodžio savaitgalį Vilnius alsavo mada – čia vyko jau trečiąjį kartą organizuojamas grožio konkursas „Veidrodėli, veidrodėli“. Išskirtinėje „Aerocity“ erdvėje vykusiame renginyje modeliai varžėsi pe...
-
Filmo „Kartą Vilniuje“ prodiuserė Živilė Diawara: Vilnius yra mano kraujyje3
Jau gruodį bus pristatytas unikalus septynių dalių dokumentinis serialas „Kartą Vilniuje“ (angl. „Once Upon a Time in Vilnius“). Filmas skirtas 700-ajam Vilniaus miesto jubiliejui ir tai pirmas filmas, kurį kartu kuria ir miesto gy...
-
E. Chrebtovas: laisvė būti savimi5
Publikai puikiai žinomas dainininkas Eugenijus Chrebtovas pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria skirtingų programų pristatymui, kurias dovanoja ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažų miestelių gyventojams. ...
-
Vilniaus rotušėje vyks Meno kūrėjų apdovanojimai
Vilniaus rotušėje antradienį vyks Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija, pranešė Lietuvos meno kūrėjų asociacija. ...
-
Kotryna Jogailaitė – Švedijos karalienė, nebuvusi vyro šešėlyje2
Švedijos Karalystę Jonas III Vaza ir jo žmona Kotryna Jogailaitė valdė kaip šeimos verslą, kuriame karalius buvo tarsi generalinis direktorius, o karalienė – jo pavaduotoja. ...
-
J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumas“: sostinės peizažai atgimė numizmatinėse plaketėse
Vilniaus 700 metų sukakties proga UAB „Monetų namai“, bendradarbiaudami su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumą“ išleido nauja ir netikėta forma. Septyni Vilniaus architektūriniai peizažai atk...
-
Sapiegų rūmai bunda: duris lankytojams atvers 2024-ųjų pradžioje
Kiek dramatiškas statybine plėvele pridengto rūmų fasado vaizdas – poetiška užuomina į bundančius ir netrukus lankytojams atsiversiančius Sapiegų rūmus. Režisieriaus Eitvydo Doškaus videokūrinys pasakoja apie šį et...
-
Vertėjų sąjungos Bičiulių premija skirta Lenkijos institutui Vilniuje
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiųmetinę Bičiulių premiją nutarė skirti Lenkijos institutui Vilniuje. ...