Quantcast

Kaip žingsnis po žingsnio kūrėsi Lietuva

Vilniuje, Signatarų namuose, pristatyta monografija „Valstybės atkūrimas. Lietuvos parlamentas 1990–1992“. Knygos sudarytojo Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo teigimu, joje chronologiškai pateikiamas valstybės atkūrimas, kurį liudija tomis dienomis veikusios asmenybės.

Knygoje pasakojama apie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo darbą.

Knygos autoriai – anų dienų Lietuvos parlamentarai ir tarptautinės konferencijos „Kelias į laisvę“, kurioje ir gimė knygos idėja, svečiai.

„Buvo galvojama išleisti dviejų tomų knygą, bet Estijos, Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos autoriai nesudalyvavo taip, kaip dera, tad nutarėme, kad reikia sudėti viską į vieną tomą“, – aiškina knygos sudarytojas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras R. Ozolas.

1990 m. vasario 24 d. išrinktas Seimas jau tų pačių metų kovo 11-ąją priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Knygoje pasakojama apie tuomet prasidėjusius svarbius darbus: reikėjo sudaryti parlamentą, priimti lemiamus politinius sprendimus, įstatymus.

„Visa tai yra aprašyta knygoje, tame darbe dalyvavusių žmonių. Tai suteikia knygai papildomos vertės, nes ji įgyja dokumentinio liudijimo galią“, – įsitikinęs R. Ozolas.

„Lietuvos Respublika buvo įtraukta į visas tarptautines ir pasaulio bendriją. Lietuvoje buvo sukurtos visos institucijos valstybės veiklai. Lietuvos žmonės priėmė referendume pagrindinį Lietuvos Respublikos įstatymą – Konstituciją“, – kalba knygos sudarytoja Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė.

1992-ųjų spalį Lietuvos piliečių referendume priimta Konstitucija garantavo piliečių teises ir laisves, politinį, socialinį stabilumą ir įtvirtino demokratiją. Kaip atkurti valstybę, taip ir parengti Konstituciją buvo nelengva.

„Sunkiausia – [išspręsti] ginčus dėl vienų ar kitų klausimų. Buvo daugybė nuomonių, o galų gale reikėdavo tas nuomones apibendrinti ir, pavyzdžiui, per kitos dienos posėdį pateikti naujas formuluotes. Tai buvo ir kūrybinis, ir gana sudėtingas darbas“, – mena Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Žilys.

Knygoje – per 30 straipsnių. Joje pasakojama ir apie kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Baltarusijos – kelionę į nepriklausomybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių