MMLAB kuria savo pasaulį – atvirą eksperimentams ir naujoms formoms. Kaip ir kodėl? Apie tai – pokalbis su jo įkūrėja dr. Rusne Kregždaite.

– Kaip atsirado MMLAB?

– MMLAB įkurta 2014 m. pabaigoje siekiant vykdyti kūrybinę, edukacinę ir mokslo populiarinimo veiklą. Subūrėme teatro menininkus bei mokslininkus ir pradėjome eksperimentą – kartu ieškojome įkvėpimo ir kultūrinio turinio apraiškų fundamentaliuosiuose moksluose. Eksperimentas – vienas svarbiausių raktažodžių, apibrėžiančių MMLAB veiklą. Jis vykdomas tiek formos, tiek turinio atžvilgiu.

Nuo pat pradžių su MMLAB idėja keliauja jaunosios kartos režisierius Paulius Markevičius, surizikavęs ir patikėjęs idėja, kad mokslo teorijos taip pat gali tapti puikiu įkvėpimo šaltiniu kūrybai.

Šiuo metu MMLAB yra virš 30 kūrėjų, joje kuria režisieriai P.Markevičius ir Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, repertuare šeši spektakliai, keli iš jų kurti bendradarbiaujant su kitomis kūrėjų organizacijomis.

– Kuo yra panašūs meno ir mokslo pasauliai?

– Labai dažnai menas ir mokslas yra pristatomas kaip visiškos priešingybės, tačiau tai nėra visiškai tikslu. Ir menas, ir mokslas stengiasi padėti žmonėms suprasti ir paaiškinti mus supantį pasaulį, skiriasi tik naudojami metodai: menininkai-kūrėjai daugiau remiasi intuicija ir vaizduote, mokslininkai-tyrėjai – skaičiavimais ir faktais, tačiau abiejų tiriamasis objektas yra tas pats. Sujungus abu požiūrius žmogus gali susidaryti kompleksinį vaizdą, tapti įvairiapusiškesne asmenybe.

Menininko ir mokslininko veikla apipinta daugybe stereotipų, atrodo, kad jie į pasaulį žvelgia labai skirtingai, niekada nesusikalbėtų. Bet pažvelgus įdėmiau matyti labai daug veiklos panašumų: abu kuria tai, ko dar nebuvo, eksperimentuoja, ieško naujų kelių, pristato savo mąstymo būdą kitiems. Ir kūrėjui, ir tyrėjui labai svarbus jo veiklos rezultatas – mokslo rezultatas ar meno kūrinys. Ir viena, ir kita turi potencialo pakeisti pasaulį.

– Esate pristatę meno ir mokslo spektaklių trilogiją – "Dalykai", "Reikalai" ir "Errorai". Kas jungia spektaklių temas?

– Visi spektakliai skirtingai prieina prie mokslo teorijų. "Dalykuose" analizuojama grynoji teorija, "Reikalai" atveria mokslininko vidines problemas ir santykius su savomis problemomis, "Errorai" kelia mintis apie kūrybinį procesą, atradimus ir požiūrį į klaidas juose.

Gegužę pirmą kartą trilogiją parodysime per tris vakarus iš eilės, tai leis žiūrovams atrasti sąsajas ir mėgautis šiuo atradimų procesu.

– Statant spektaklius "Dalykai" ir "Errorai" visa kūrybinė komanda klausė fizikos mokslų daktaro Vytenio Pranculio paskaitų. Papasakokite daugiau apie šią patirtį.

– Norėjome mokslo teorijas naudoti įkvėpimui, tačiau pateikdami savas interpretacijas nenorėjome nutolti nuo mokslinės tiesos, kuri, kaip išaiškino dr. V.Pranculis "Errorų" paskaitose, taip pat yra labai reliatyvi. Abu šie spektakliai prasidėjo nuo paskaitų ir gilinimosi į tam tikras temas ir problemas, vėliau iš jų gimė medžiaga spektakliams – "Dalykų" tekstus parengė P.Markevičius, "Errorų" pjesę parašė Justas Tertelis. Taigi paskaitų vaidmuo čia labai svarbus.

Tai buvo įsimenanti patirtis ir kūrybinei komandai, ir pačiam lektoriui. Komandai didžioji dalis informacijos buvo nauja, reiškinių, teorijų ir mokslo teorijų pristatymai kėlė dar daugiau klausimų, įaudrino vaizduotę. Šios sritys visada domino, tačiau atrodė sudėtingos ir baugios, o lektorius sugebėjo viską pateikti taip, kad esmei suvokti nereikėjo ypatingo matematinio ir fizikinio pasirengimo.

O dr. V.Pranculiui šis susidūrimas irgi buvo nauja patirtis. Menininkų užduodami klausimai priversdavo susimąstyti, atrasti požiūrio kampus, apie kuriuos diskutuodamas mokslo aplinkoje jis net nebūdavo pagalvojęs.

– Nors MMLAB neturi trupės, yra susiformavusi kūrėjų komanda, dažniausiai vaidinanti MMLAB spektakliuose. Ar menininkai lengvai perprato mokslo subtilybes?

– Tik pradėję vystyti MMLAB idėją žinojome, kad ieškome žmonių, kuriems būtų įdomi mokslo tematika. Pirmojo spektaklio komandos atranka prasidėjo nuo dr. V.Pranculio paskaitos apie kvantinę fiziką. Susirinkusieji išklausė paskaitą, pristatėme planuojamus darbo metodus ir pirmoji apklausa vyko mums: vieni nusprendė, kad jiems su mumis pakeliui, kitų šios temos ir darbo principai nedomino.

Ir menas, ir mokslas stengiasi padėti žmonėms suprasti ir paaiškinti mus supantį pasaulį, skiriasi tik naudojami metodai.

Aplink MMLAB vardą buriame menininkų bendruomenę, kuriai svarbu leistis į dar netyrinėtas sritis, eksperimentuoti ne vien temomis, bet ir pateikimo formomis. MMLAB pagrindas – jauni kūrėjai, dirbantys ir kituose teatruose, tačiau MMLAB jie suvokia kaip erdvę, kurioje galima drąsiai eksperimentuoti, įgyvendinti netikėčiausias idėjas.

Smagu, kad menininkai panyra į tyrinėjimų procesą, stengiasi suvokti teorijas, keisti požiūrį į mokslininkų darbą. Ir nors mokslo teorijos yra tik viena iš spektaklių temų, kartais net šalutinė, siekiama, kad aktoriai suvoktų reiškinių esmę, o ne vien atkartotų išmoktus tekstus. Paskaitose aktoriai suvokė, kad iš mokyklos atsineštas naivus realybės suvokimas nėra suderinamas su šiuolaikine fizika, stengėsi įgyti kuo daugiau žinių, praplėsti mąstymą.

– Ar žiūrovai turi išmanyti mokslines teorijas, kad galėtų mėgautis jūsų spektakliais?

– Sulaukiame labai įvairių žiūrovų: jauno teatro eksperimentų mėgėjų, tradicinio teatro žiūrovų, žmonių, besidominčių mokslu. Spektakliai yra daugiasluoksniai: žiūrovai be ypatingo mokslinio pasirengimo išsineš ne vien įspūdį, bet ir vieną kitą mokslinį faktą; geriau su mokslo teorijomis susipažinę žmonės džiaugsis atpažinę žinomas tiesas, galės analizuoti menininkų požiūrį į jas. O tie, kurie visai nesidomi mokslu, galės sekti pasakojamą istoriją nesigilindami į mokslines detales.

– Gegužės 16–18 d. žiūrovus kviečiate į pirmą kartą organizuojamą festivalį "vi sa ta". Ko siekiate festivaliu?

– Festivaliu siekiame pristatyti visą MMLAB veiklą: svarbiausius darbus, mokslo populiarinimo iniciatyvas, suteikti progą susitikti su kūrėjais ir tyrėjais. Mums svarbiausia publikai pristatyti meno ir mokslo jungties idėją, parodyti mokslo inspiruotus darbus ir paskatinti naujai pažvelgti į visiems žinomus reiškinius.

Spektaklius papildysime mokslo paskaitomis. Prieš kiekvieną spektaklį vyks fizikos mokslų daktarų paskaitos susijusia tema (nežemiškos gyvybės paieškos, Paukščių Tako galaktika, klaidos moksle ir pan.), tai leis įsigilinti į būsimo spektaklio temas, pasiruošti jam ir iki galo iššifruoti visus jame paslėptus kodus.

Taip pat festivalyje vyks renginys po atviru dangumi – atmosferinis dangaus stebėjimas "Signalai". Tai – edukacinis-meditacinis renginys, vykstantis sutemus, po žvaigždėtu dangumi. Jo metu žiūrovai ne tik pažvelgia į visatos neaprėpiamumą, kartu su kūrėjais kelia filosofinius klausimus, bet ir išmoksta atpažinti pagrindinius žvaigždynus.