Šiame muziejuje 2026-aisiais pirmojoje po rekonstrukcijos specialioje parodoje taip pat atsiras nuolatinė Vilniaus ir Lietuvos ekspozicija. Apie tai šiemet sausį jau skelbė buvęs sostinės meras Remigijus Šimašius.

Nagojos miestas yra ketvirtas pagal dydį Japonijoje.

Gegužės 7–18 dienomis Japonijoje lankosi LNM direktorė Rūta Kačkutė ir Istorijų namų vadovė Simona Širvydaitė-Šliupienė, pranešė įstaiga.

Vizito metu jos susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje Aureliju Zyku, Nagojos miesto muziejaus direktoriumi Shiro Kobayashi (Širo Kobajašiu) ir kitais šalies atstovais.

„Japoniją ir Lietuvą taip pat sieja tremties traumos, todėl planuojama su partneriais Japonijoje aptarti bendrų projektų galimybes. Daugelyje šalių tremtis per amžius reiškė vieną griežčiausių bausmių. Lietuvoje Sovietų Sąjungos režimas 1941-ųjų birželį ir vėlesniais metais šimtus tūkstančių žmonių pasmerkė būtent tokiai lemčiai“, – rašoma pranešime. 

Japonijos sostinėje Tokijuje suplanuotas susitikimas su Kareivių, Sibiro tremtinių ir pokario reemigrantų atminimo muziejaus atstovais bei apsilankymas Tokijo nacionalinio muziejaus japonų meno ir archeologijos ekspozicijose bei Nacionaliniame ainų tautos muziejuje.

Vizito metu bus tariamasi dėl bendradarbiavimo su LNM ruošiant parodą apie ainus – senuosius Sachalino bei Kurilų ir Japonijos salų gyventojus, migravusius čia sausumos tiltais prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Ainų etninė grupė pasižymi savitumu ir turi išskirtinę kalbą bei kultūrą. Dėl ilgai besitęsusios asimiliacijos XX amžiuje ainų kalbą mokančių žmonių skaičius smarkiai mažėjo. 

Ainų tautos tyrinėtojas, etnologas Bronislavas Pilsudskis buvo vienas pirmųjų žmonių iš Lietuvos, apsilankęs Japonijoje. Tuometinėje Rusijos imperijoje jis buvo ištremtas į Sachaliną. Dabar jis žinomas kaip vienas pirmųjų Sachalino tautų tyrinėtojų.

Planuojama, kad jo tyrinėta ainų tauta bus pristatyta LNM parodoje Vilniuje. Joje bus galima susipažinti su ainų ir šalia jų gyvenusių tautų kultūra, kokia ji buvo XIX–XX amžių sandūroje. Ją B. Pilsudskis užfiksavo tekstuose, garso įrašuose ir fotografijose.