Japonijos menininkas interpretuoja Lietuvos tradicijas

Japono kūrėjo Hiroyuki Mitsume Takahashi kurta iliustracija „Ateities lietuvaitė“ interpretuoja Lietuvos tradicijas per unikalią menininko matymo prizmę. Iliustraciją graffiti piešiniu pavertė ir ant sienos nupiešė gatvės menininkas Kipras Petrulis. Piešinys planuotas trejus metus, o įgyvendinimas truko dvi savaites, rungtyniaujant su lietingu pavasariu.

Neabejingi Naujininkų gyventojai

„Skirtingų reakcijų sulaukėme dar rinkdami gyventojų sutikimus. Namo gyventojai nuoširdžiai skyrė laiko įsigilinti į detalėmis trykštančią iliustraciją, nesikuklino ir komentuoti bei patarti, kaip ir ką kūrėjams reikia daryti kitaip. Buvo ir prašymų tapyti nuogą merginą, arba nuimti akies raištį bei neslėpti veido grožio. Siūlė puošti ir laiptines“, – užkulisius komentavo piešinio iniciatorius Sergej Grigorjev.

Gatvės menininkas K. Petrulis per dvi įgyvendinimo savaites susibičiuliavo su vietine bendruomene. Pirmomis dienomis, dar tik ryškėjant piešinio kontūrams, buvo vietinių ujamas, raginamas nevandalizuoti pastato. Tačiau vėliau palaikančių gretos augo. „Aiškumo suteikė lietuvaitės veidas, atpažįstami simboliai. Tuomet jau ir kava pavaišindavo, ir šiltais pyragėliais“, – pasakojo Kipras. Atskirai iniciatyvos komanda dėkoja daugiabučio gyventojui Raimundui Paškauskui ir jo katinui Grėjui, kurie globojo visą kūrimo procesą.

Ar menas gali būti apolitiškas?

Šis klausimas ypač aktualus dabar vykstančių įvykių kontekste. Piešinys kupinas etnokultūrinių simbolių. Ir vienas iš jų, primenantis svastiką, paskatino internautų reakcijų bangą. Kadangi įtemptų tarptautinių santykių metu net menkiausi dalykai gali būti išnaudojami provokacijai, konsultuojantis su partneriais, autoriumi ir Nacionaliniu kultūros centru, nuspręsta atsisakyti šio motyvo.

O štai dieną iki įgyvendinimo pradžios menininkui Kiprui į socialinius tinklus parašė grafičio entuziastas ukrainietis. Laikinai prieglobstį suradęs Vilniuje, ukrainietis Pavelas turėjo daug laisvo laiko ir pasisiūlė į pagalbą. „Dirbo puikiai, skrupulingai. Džiaugėsi įprasminęs savo laiką, tik kartais krūpčiojo praskrendant lėktuvams. Jo ir kitų ukrainiečių garbei į lietuvaitės kasą įpynėm ir Ukrainos vėliavą“, – atviravo menininkas.

E. Paulausko nuotr.

Atidarymas pagal japoniškas tradicijas

Japonijos meistrai tatuiruotes užbaigia piešdami akies vyzdį. Šia tradicija sekė ir gatvės menininkas K. Petrulis, užpurkšdamas dažų taškelį. „Žinoma, tai tik simbolinis meistro prisilietimas, nes lietui ir vėjui nurimus, laukia dar ne vienas potėpis“, – juokėsi projekto organizatoriai.

2022-ieji yra abiejų šalių draugystės šimtmetis. Šią progą minėdamas žodį tarė ir Vilniaus miesto tarybos narys Vincas Jurgutis: „Miestas auga, keičiasi, atsiranda nauji takai, infrastrūktūra. Bet dar svarbiau, kad miestas užsipildytų dvasia ir turiniu. Tokiais projektais suteikiame erdvėms papildomos vertės, o menininkams daugiau galimybių pasireikšti.”

Piešinio atidaryme dalyvavusi antroji Japonijos ambasados sekretorė KAKAMI Yurika džiaugėsi, kad „šiame darbe susipina etnografiniai lietuvių liaudies motyvai su futuristiniais japoniškos animacijos elementais.“

„Ateities lietuvaitė“ pasitinka miesto svečius kelyje nuo Vilniaus oro uosto iki miesto centro, ant daugiabučio pietinio fasado (Dariaus ir Girėno g. 13). Ši iniciatyva yra Vilniaus miesto savivaldybės konkurso „Kuriu Vilnių“ remiamas projektas.