- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaidotas Martinaitis, Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Airida Gintautaitė, Gediminas Girdvainis, Arvydas Dapšys ir būrys kitų - tokias Lietuvos teatro žvaigždes savo Antono Čechovo interpretacijoje, prieš gerą dešimtmetį sukurtoje Oskaro Koršunovo teatre (OKT)/Vilniaus miesto teatre, subūrė prancūzų režisūros žvaigždė Ericas Lacascade’as.
„Dėdė Vania“ – jau šešta šio teatro rengiamo internetinėje erdvėje spektaklių ciklo dalis, kurio metu žiūrovams bus pristatyti geriausių pastatymų įrašai.
E. Lacascade’as – aktorius ir režisierius, buvęs ilgametis Prancūzijos Normandijos dramos centro vadovas, išgarsėjęs ryškiais, išskirtiniais klasikinių ir modernių dramos tekstų pastatymais, kuriems būdingas didelis emocionalumas ir ekspresija. Kultine laikoma jo trilogija pagal A. Čechovo kūrinius „Ivanovas“, „Trys seserys“, „Žuvėdra“, sėkmingai pristatyta prestižiniame Avinjono festivalyje.
Prieš pasiduodami, dvasiškai ar fiziškai, vyrai ir moterys kovoja. Už save ir prieš kitus, prieš save ir už kitus. Būtent šią kovą ir noriu parodyti Vilniuje sukurtame spektaklyje.
„Čechovas taip giliai kalba apie žmogiškų santykių mechanizmą, apie viduriniosios klasės atstovus, apie žmones, kurie man atrodo panašūs į mane, į mus. O jo pjesių problematika – tai, ko žmogus siekia, kuo jis svajoja būti, kokios jo aspiracijos, kokie troškimai ir tai, kokia yra jo gyvenimo realybė. Kaip šios dvi jėgos susiduria, kaip jos funkcionuoja viena šalia kitos – tai svarbiausi dalykai. Čia Čechovas neprilygstamas. Ir tai mane jaudina, jaučiu brolystę su jo personažais. Be to, Čechovo pjesės – nuostabi medžiaga aktoriams, o aš kuriu aktorinį teatrą, visas mano darbas teatre sutelktas į aktorių“, – apie rusų klasiką kalba E. Lacascade’as.
Prancūzų režisierius, statydamas „Dėdę Vanią“ Vilniuje, nepaisė šiuolaikinės tendencijos siekti greito rezultato ir skyrė neįprastai daug laiko paruošiamajam darbui ir studijiniams eksperimentams.
Čia vaidinantys aktoriai repeticijų laikotarpiu turėjo išstudijuoti ne tik savo, bet ir kitų aktorių vaidmenis, išmokti tekstus ir įsigilinti į juos tiek, kad galėtų pasiūlyti savų vaidmens kūrimo sprendimų. Neveltui spektaklio aktorių komanda – neeilinė. Čia vaidmenis kūrė V. Martinaitis, R. Samuolytė, D. Gavenonis, A. Gintautaitė, G. Girdvainis, A. Dapšys, Irina Lavrinovič, Tomas Rinkūnas, Aurelija Tamulytė, Paulius Tamolė ir Jonas Verseckas. Spektaklio scenografijos autorius – Gintaras Makarevičius. Kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė.
Pjesę „Dėdė Vania“ Lacascade`as vadina Čechovo šedevru. Daug metų gilindamasis į rusų klasiko kūrybą, režisierius sako išgirdęs šią pjesę tarsi kvietimą.
„Ar mane traukia tvankaus šeimyninio mikrokosmoso paveikslas? O gal pusiau inteligentiškos pusiau kaimiškos skęstančios buržuazijos portretas? Ar tos raudos ir dejonės dėl prabėgusios jaunystės, ar be vilties užsimezgančios meilės istorijos? Sugniuždytas Vania, sužlugęs gyvenimas – daugybė gyvenimų… Žodžių ir jausmų stiprumas, personažų reiklumas jų pačių atžvilgiu? Jų įžvalgumas? Jų ekshibicionizmas? Jų nesugebėjimas veikti? Mūsų nesugebėjimas? Mūsų smarkumas? Jų pasidavimas? O gal mūsų? Prieš pasiduodami, dvasiškai ar fiziškai, vyrai ir moterys kovoja. Už save ir prieš kitus, prieš save ir už kitus. Būtent šią kovą ir noriu parodyti Vilniuje sukurtame spektaklyje. Parodyti subtiliai“, – pasakoja E. Lacascade’as.
Absoliučiai visi nauji E. Lacascade’o pastatymai tapdavo trokštamais spektakliais pagrindinių festivalių programose. Ne išimtis ir „Dėdė Vania“. Prancūzų režisieriaus pastatymas OKT/Vilniaus miesto teatre buvo pristatytas Seulo scenos menų festivalyje (Pietų Korėja), „Kontakt“ Torūnėje (Lenkija), NET Maskvoje (Rusija), „Automne en Normandie“ Evrė-Luvre (Prancūzija).
Prancūzų režisieriaus pastatymą žiūrovai galės pamatyti nuo šio penktadienio, vasario 19 d., 19 val. iki pirmadienio, vasario 22 d. vėlyvo vakaro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl pandemijos Vilniaus knygų mugė perkeliama į 2022 metus
Dėl epidemiologinės situacijos tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet nevyks, ji perkeliama į 2022 metus, pirmadienį informavo organizatoriai. ...
-
Sugrįžta kultinis O. Koršunovo spektaklis1
„Tuo metu sulaukdavome labai įvairių pasisakymų, nuo: „Kaip jūs galite tokius dalykus rodyti, tai yra ištvirkimas ir baisūs dalykai“ iki: „Jūs apsidairykite, aš gyvenu bendrabutyje, kur būtent tai ir vyksta“. ...
-
MO muziejaus virtualioje parodoje – dramatiškas Vilniaus dešimtmetis
MO muziejus pristato naują parodą, dedikuotą Vilniui. Kol muziejus dar veikti negali, ji pristatoma virtualiai. Muziejus kviečia į parodos „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949” virtualią ekskursiją ir pristato šiai parodai skirt...
-
Virtualioje „Knygų savaitėje“ – ilgai laukta Valdovų rūmų muziejaus premjera
Vasario 24–27 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dalyvaus virtualioje „Knygų savaitėje“, kuri pakeis tradiciškai šį mėnesį vykstančią Vilniaus knygų mugę. ...
-
Monografija apie J. Žuką – žymaus vargonininko sugrįžimas į Lietuvą
Lietuvos muzikos ir teatro akademija pristato dr. Eglės Šeduikytės-Korienės monografiją „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“. ...
-
Vilniaus teatro „Lėlė“ premjeroje „Debesys“ – pasaulio pažinimas
Vasario 20 d. 12 val. žiūrovai kviečiami pamatyti tiesioginę naujausio Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklio vaikams „Debesys“ premjeros transliaciją. ...
-
Vasario 16-ąją Valdovų rūmų muziejus žada daug virtualių įdomybių
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sveikina su Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir kviečia Vasario 16-ąją paminėti kartu – dalyvauti šios dienos virtualių renginių ir pramogų programoje. ...
-
Virtualios Užgavėnės Valdovų rūmuose pakvips šefo G. L. Demarco kepiniais2
Šiais metais negalime susitikti Užgavėnių procesijose, šokiuose ir karnavaluose, todėl Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kviečia įsileisti šią šventę į savo namus. ...
-
Tarptautiniame meno projekte vilties žinutę siųs ir režisierius iš Lietuvos
Rumunijoje, Krajovos miesto Nacionaliniame teatre vyksta unikalus meno projektas, apjungiantis šimtą valstybių iš viso pasaulio, tarp jų – ir Lietuvą. Projekte, inspiruotame Giovanni Boccacci novelių rinkinio „Dekameronas“,...
-
Kas laimi kovą dėl kostiumų: dailininkai, primadonos ar laikas?
Didžiausio šalyje sostinėje esančio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro istoriją kuria ne tik vokalo, šokio meistrai, režisieriai, bet ir už vizualiąją spektaklių raišką atsakingi dailininkai. "Esame pasaulinio lyg...