Į Vilnių atvyksta viena įdomiausių Vokietijos muzikos kūrėjų

Koncertas vyks spalio 15 d. Nacionalinėje dailės galerijoje.

Vokiečių ir austrų kompozitorė B. Muntendorf kuria muziką, kuri atsiranda skirtingų menų ir raiškos priemonių susikirtimo taške; tai lyg daugiasluoksnis nuorodų ir sąryšių tinklas. Būdama ne tik kompozitorė, bet multimedijos menininkė, rengianti tarpdisciplininius projektus ir juose dalyvaujanti, ji siekia sukurti erdvę eksperimentams – tiek savo kūryboje, tiek kaip „Ensemble Garage“ meno vadovė. Ji traktuoja muziką ne kaip grynąjį skambesį, bet kaip visuomenėje egzistuojantį socialinį ir estetinį fenomeną, gyvuojantį naujųjų skaitmeninių medijų pasaulyje.

B. Muntendorf eksperimentai su virtualia realybe ypač ryškūs jos šešių dalių „Public Privacy“ cikle, kurio trys dalys bus atliktos ir Vilniuje. „Public Privacy“ ciklą Brigitta pradėjo kurti 2013 m. – čia jungiami mėgėjiški vaizdo įrašai iš YouTube kanalo su scenoje gyvai grojančiais solo instrumentais. Menininkė taip pat sukūrė keletą eksperimentinių muzikos teatro kūrinių, tarp jų – projektai festivaliui „Taschenoperfestival Salzburg“ (2011-2015), 2016 m. Miuncheno bienalėje parodytas kūrinys „FIGO“ bei socialinės medijos opera „iScreen, YouScream!“, kurios premjera su didžiuliu pasisekimu įvyko 2017 m. „ECLAT“ festivalyje Štutgarte. Kartu su choreografe Stephanie Thiersch 2016 m. ji pastatė žymios postmodernaus šokio pradininkės Anne’s Halprin kompoziciją „City Dances“ kaip didelės apimties spektaklį „City Happening“ – tai buvo Kelno filharmonijos ir Vokietijos federacinio kultūros fondo užsakymas.

Apie B. Muntendorf muziką S. Thiersch šokio spektakliui „Bilderschlachten“ portalo „Tanznetz.de“ apžvalgininkas Bernd Feuchtner rašė: „Tam tikra prasme Muntendorf tęsia Berndo Aloiso Zimmermanno pašaipą, bet pasitelkia šių dienų priemones. Pavyzdžiui, Hectoro Berliozo „Raganų puota“ (iš „Fantastinės simfonijos“) įsiterpia į Richardo Wagnerio „Valkirijų skrydį“, kol galiausiai belieka tik kaulų barškėjimas. Tuomet skamba didinga rauda, kurioje šokėjas Julienas Ferranti bando būti ir virtuozišku kontratenoru. O pabaigoje Muntendorf dekonstruoja Frederico Chopino gedulingąjį maršą kaip atsisveikinimo simfoniją.“

Apie kitą jos kūrinį prancūzų kritikas Gérard Mayen rašė: „Didžiulis finalinis paveikslas yra nepaprastai gilus ir susisieja su universalaus žmonijos likimo svoriu. Visa tai yra tarsi pakabinta ore ir atima žadą.“ (Lokko.fr)

Koncertinėje scenoje B. Muntendorf kūriniai taip pat skamba su dideliu pasisekimu. 2018 m. žymusis GrauSchumacher fortepjoninis duetas atliko pasaulinę jos Trilogijos dviem fortepijonams premjerą festivalyje „KunstFestSpielen Herrenhausen“.

Daugelis B. Muntendorf meninių eksperimentų daromi su jos 2009 m. įkurtu „Ensemble Garage“. Ansamblį sudaro dešimt atlikėjų, atstovaujančių septynioms tautybėms. „Ensemble Garage“ Europos naujosios muzikos scenoje įtvirtino savo vardą koncertais žymiuosiuose Darmštato vasaros kursuose ir „Ultraschall Festival“ Berlyne (Vokietija), „aXes“ festivalyje Krokuvoje (Lenkija), „De Bijloke“ festivalyje Gente (Belgija), „Spor“ festivalyje Orhuse (Danija); ansmablis dažnai koncertuoja Kelno filharmonijoje. Nuo pat įkūrimo „Ensemble Garage“ pristato neįprastus koncertinius formatus, dalyvauja šiuolaikinio muzikinio teatro projektuose, ansamblio įrašai dažnai skamba Vokietijos radijuje.

Tačiau B. Muntendorf kūrinius užsako ir kiti žymūs šiuolaikinės muzikos ansambliai, tokie kaip „Ensemble Modern“, o jos kūriniai atliekami festivaliuose Kelne ir Vitene (Vokietija), „Festival d’Automne“ Paryžiuje, festivalyje „Musica“ Strasbūre (Prancūzija) , „Gaudeamus Muziekweek“ Utrechte (Olandija), „Varšuvos rudenyje“ (Lenkija), „Klang Festival“ Kopenhagoje (Danija), „Wien Modern“ (Austrija). Tarp menininkų, su kuriais dirba B. Muntendorf – režisieriai Thierry Bruehl ir Abdullah Kenan Karaca, elektroninės muzikos atlikėjos Electric Indigo, Cio D’Or, garsus elektroninės muzikos duetas „Mouse on Mars“, choreografės Anna Konjetzky ir Stephanie Thiersch. Nuo 2013 m. Brigitta Muntendorf veda laidų ciklą „Frau Musica (nova)“ Vokietijos radijuje Kelne.

B. Muntendorf baigė kompozicijos mokslus pas Younghi Paagh-Paan Brėmeno menų universitete, taip pat studijavo pas Krzysztofą Meyerą, Rebeccą Saunders ir Johannesą Schöllhorną Aukštojoje muzikos ir šokio mokykloje Kelne. Yra gavusi įvairių stipendijų ir apdovanojimų, iš kurių svariausias – muzikiniu „Oskaru“ vadinamas Ernsto von Siemenso muzikos prizas už jos CD „It may be all an illusion“.