Jie gyvena Tbilisyje, kur kiekvieną dieną mato kalnus. Kai kada užsuka į juose esančius vienuolynus, kad pabūtų arčiau Dievo. Gruzijos dailininkų kasdienybė kitokia nei mūsiškių. Tačiau į meną ir savo misiją jie žvelgia panašiai kaip ir mūsų menininkai.
Gruzinų dailininkai stabtelėjo Vilniaus Užupyje, Meno inkubatoriaus galerijoje "Kalnas". Ten veikianti jų kūrinių paroda – Vilniuje vykstančių Gruzijos kultūros dienų dalis.
Su Gruzijos dailininkais kalbėjosi "Vilniaus dienos" žurnalistė.
– Ar pirmą kartą atvykote į Lietuvą?
Murtazas Švelidzė: – Ne, Vilniuje aš – trečią kartą. Dalyvavau tapybos pleneruose Nidoje ir Molėtuose. Su Užupio dailininkais bendrauju 7–8 metus.
Aš gyvenu Tbilisyje. Tėvas – dailininkas, pirmasis mano mokytojas. Jis tapo figūrines kompozicijas, yra geras koloristas. Mes užaugome bendrose dirbtuvėse. Visi kaimynai – dailininkai. Vienas kaimynas, pagyvenęs dailininkas, tą gatvę pavadino Pablo Picasso Street.
Vato Ceretelis: – Aš mokiausi fotografijos, kurti filmus. Dailės akademiją baigiau Antverpene, Belgijoje. Viską darau po truputį. Tbilisyje įkūriau Šiuolaikinio meno centrą, jis veikia ketvirti metai. Bet ne toks didelis kaip Vilniuje. Be to, prie jo veikia alternatyvi mokykla. Man menas – ne tai, kad ką nors pakabini ant sienos. Aš darau keitimosi menu programas.
Kas atvažiuoja į Tbilisį, gali man paskambinti. Parodau kitokį Tbilisį, kokio patys gruzinai nepažįsta.
– Kokios nuotaikos sklando tarp Tbilisio dailininkų? Ar jie gali pragyventi iš savo kūrybos, ar tenka uždarbiauti?
M.Švelidzė: – Kai kurie pragyvena, kai kuriems sunku. Daugiausia savo darbus parduodame Tbilisyje. Anksčiau koks nors užsienietis supirkdavo juos už mažas kainas. Dabar pradėjo pirkti ir mūsiškiai – turiu omenyje šiuolaikinį modernųjį meną. Savo paveikslus eksponavau Vokietijoje, Graikijoje.
Vako Bugadzė: – Pragyventi iš kūrybos – sudėtinga. Tik kai kuriems tai pasiseka, bet tokių mažai. Kiti gyvena kaip visi. Visur – savi ypatumai.
– Ar Gruzijoje egzistuoja kūrybos laisvė?
V.Bugadzė: – Taip. Kiek žinau, patyriau, jokių politinių barjerų nėra.
– Ar daug Gruzijos menininkų emigravo?
M.Švelidzė: – 1990 m. ir vėliau emigravo šiek tiek į Vokietiją, Belgiją. Bet kai kurie jau grįžo atgal.
– Murtazai, jūsų paveiksluose vien tik batai. Visi – nuo šliūbinių iki sportinių – išdailinti, estetizuoti. Kodėl jus domina būtent šie objektai?
M.Švelidzė: – Kartais tapau ir sukneles.
– Kaip manote, kokios charakterio savybės menininkui yra būtiniausios?
M.Švelidzė: – Pusiausvyra ir jautrumas.
V.Ceretelis: – Taip, pusiausvyra ir jautrumas.
– Jūsų nuomone, nebūtina, kad menininkas būtų kovotojas, kad kautųsi už pripažinimą, už savo karjerą.
M.Švelidzė: – Tai būtų katastrofa. Ambicijų, skundų kelias – negeras. Nebent kautųsi už bendrą menininkų reikalą.
– Koks menininkas jums labiausiai patinka, yra beveik idealas?
V.Ceretelis: – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tai – vienas geriausių dailininkų. Ir geras kompozitorius. Man svarbiausia – išvysti neregimą pasaulį. Ir M.K.Čiurlionis man kai ką parodo.
Gyvenime yra keli lygiai: materialusis ir nematerialusis. Nematerialiajam priklauso religija. Jei jos nėra, žmogaus gyvenimas skurdus. Aš kelioms dienoms užsidarau vienuolyne. Ten darau tai, ką daro vienuoliai.
Tarp Vakarų ir savo identiteto
Šie dailininkai dirba su privačia Tbilisio galerija GALA GALLERY.
Dedika Bulia, galerijos GALA GALLERY savininkė: "Mūsų galerija – vakarietiško tipo, orientuojasi į šiuolaikinius menininkus. Mūsų dailininkų darbuose justi Vakarų kultūros įtaka. Kita vertus, jie nepraranda savo identiteto. Jų darbai parduodami Šveicarijoje, Vokietijoje. Prieš dvejus metus savo dailininkus pristatėme Maskvoje. Buvo gera paroda, bet buvo sudėtinga ją surengti. Pavyzdžiui, Kotė Sulaberidzė praėjusiais metais buvo pakviestas eksponuotis Londono "Sotheby’s" galerijoje. Parodą Vilniuje labai parėmė Gruzijos kultūros ministerija."
Vilniuje – Gruzijos kultūros blyksniai
Lietuvos sostinėje vyksta kultūros sezonas "Gruzijos menas Vilniuje", kurį surengė Gruzijos ambasada. Gruzijos kultūros pristatymas sutampa su vienu svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių – Rytų partnerystės viršūnių susitikimu Vilniuje.
"Pristatydami šią kultūros programą norime perteikti Lietuvai gruzinišką dvasią ir dar kartą pabrėžti Lietuvą bei Gruziją kelis šimtmečius siejančius stiprius draugystės ryšius. Nors Gruzijos kultūra gerai žinoma Lietuvoje, pristatydami šią programą norėjome pasiūlyti Lietuvai platų spektrą šiuolaikinio meno, kuris savo šaknimis remiasi į Gruzijos senovę", – sakė Gruzijos ambasadorė Chatuna Salukvadzė.
* Kultūros sezono programoje "Gruzijos menas Vilniuje" vyksta klasikinės muzikos ir tradicinių šokių koncertai, fotografijos bei dailės parodos, rodomi gruzinų filmai.
* Lietuvos dailės muziejuje (Didžioji g. 4) atidaryta istorinių vertybių paroda "Iš Gruzijos lobyno" (veiks iki 2014 m. sausio 15 d.). Joje pristatomi trys išskirtiniai bronzos amžiaus ir ankstyvosios antikos laikotarpio eksponatai iš Kutaisio valstybinio Niko Berdzenišvilio istorijos muziejaus. Tai – Ritonas (IV–III a. pr. Kr.), Grifonas (Sasanidų laikotarpis, IV–VI a.) ir vaisingumą simbolizuojanti antropomorfinė figūrėlė (VII–VI a. pr. Kr.).
* Galerijoje "Aidas" (Trakų g. 13) iki lapkričio 30 d. veikia Gruzijos fotografijos paroda "Kelyje į Tušetiją".
* Galerijoje "Kalnas" (Krivių g. 10) iki gruodžio 20 d. galima pamatyti šiuolaikinio Gruzijos meno parodą.
* Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) gruodžio 11–15 d. bus rodomas Gruzijos kinas.
