Išlįsti iš pogrindžio

Organizaciniai galerijos reikalai patikėti vyriausiai Sauliaus dukrai Gabrielei Kreišmonaitei. Ji rūpinasi galerijos įvaizdžio kūrimu, komunikacija; sprendžia ir ieško, ką eksponuoti naujose galerijos erdvėse. Atitekęs atsakingas vaidmuo esą negąsdina, kaip ir tai, kad neseniai gatvėse reklaminiai stendai, vaizduojantys nuogus žmones, vandališkai buvo uždažyti.

„Jeigu žmonės taip reaguoja, matyt, jie turi rimtų psichologinių problemų, susijusių su menka saviverte. Tik negalintis savęs priimti žmogus, pamatęs nuogą kūną, gali juo baisėtis, bandyti jį kažkaip paslėpti, uždažyti, – samprotauja Gabrielė. – Vis dėlto turime džiaugtis, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos drąsiau save išreikšti nei tose šalyse, kur beveik visos kūno dalys privalo būti pridengtos. Galime vilkėti, ką norime, ir tai gali būti labai atvira. O jeigu kažkam tai nepatinka, tuomet labai liūdna, kad yra tokių traumuotų žmonių.“

Visuomenės mentalitetas ir istorinės aplinkybės, priduria Gabrielė, matyt, yra pagrindinės priežastys, kodėl taip ilgai Lietuvoje nebuvo nė vienos viešai veikiančios įstaigos erotikos tema. „Jei ne sovietmetis, tokia galerija būtų atsidariusi kur kas anksčiau. Bent jau tokių žinių neturime, kad kažkas panašia tema veikė tuo laikotarpiu. Žinoma, pogrindyje galbūt ir buvo, tačiau mes nenorime jame likti“, – sako jauna moteris, ryžtingai nerianti į naują avantiūrą.

Ji čia pat supažindina su parodų erdvės „Galerija 11“ priešistore, tiksliau, su prieš šešerius metus įkurtu sambūriu „Trys dienos“. Tai tris dienas trunkantys aktų tapybos plenerai, kurie vyksta keturis kartus per metus. Į juos susirenka menininkai ir pozuotojai – vyrai ir moterys – iš visos Lietuvos. Ką šis sambūris nuveikia per vienus metus, galima pamatyti pavasarį, įprastai gegužę, rengiamoje bendroje parodoje. Pati pirmoji, kaip prisimena Gabrielė, buvo labai maža ir privati, skirta tik draugams ir pažįstamiems. Antroji, trečioji ir kitos – jau viešos parodos, žymiai gausesnės, pritraukusios šimtus žmonių. Sambūrio plėtra ir augantis bendraminčių ratas buvo paskata atidaryti pirmuosius šalyje erotinio meno namus.

Identiteto paieškos

Galerijos veiklą prižiūrinti Gabrielė atskleidžia, kad, atidarant naujas parodų erdves, sulaukė įvairių reakcijų. Iš jų buvo aišku, kad erotikos tema daugelį lietuvių vis dar glumina – žmonės sieja tai su pornografija, vulgarumu. Dėl tokių išvedžiojimų net ir galerijos savininkų tikėjimas naująja veikla buvo susvyravęs.

„Pirmosiomis savaitėmis buvo nedrąsu save įvardyti erotikos meno įstaiga. Nebuvome tikri tuo, kas esame, ką darome, galbūt veikė reakcingos žmonių nuomonės. Praėjus kelioms savaitėms po galerijos atidarymo apsilankiau Amsterdame. Nuėjau į ten veikiantį erotikos muziejų, taip pat sekso muziejų ir į dar kelias panašias vietas. Abejonių neliko, kad identifikavome save teisingai, todėl įgijau drąsos ir pasitikėjimo kalbėti be užuolankų, neprisidengiant kažkuo, kuo nesame“, – pasakoja moteris apie pirmąsias galerijos gyvavimo savaites.

V. Nomado nuotr.

Laukiami net ir vaikai

Šiuo metu erotikos galerijoje veikiančioje parodoje laukiami visi, net ir vaikai. Gabrielė įsitikinusi, kad jiems nuogas kūnas turėtų būti normalus dalykas. Deja, dažnai dėl tam tikro įskiepyto tėvų požiūrio (arba kai prasideda brendimas) taip nėra. Pati moteris atvirauja, kad paauglystėje nudistų pliaže jausdavosi nejaukiai dėl besikeičiančių savo kūno formų, tačiau šį hormonų veikiamą laikotarpį greitai išaugo.

„Vaikystėje manęs netrikdė nudistų pliažas, jame jausdavausi laisvai, tačiau brendimo laikotarpiu ten lankytis nebenorėjau. Niekas manęs nevertė ten būti ar nusirengti, bet turėjau išaugti paauglystę, įveikti gėdos jausmą, priimti savo kūną, kad vėl galėčiau ten lankytis“, – asmenine patirtimi dalijasi moteris.

Vis dėlto, jei ateityje bus parodų, skirtų tik suaugusiesiems arba aštresnėmis suaugusiųjų seksualinio gyvenimo temomis, vaikai į jas negalės patekti. Bus galimybė išimti nuotraukas iš socialinių tinklų, jei lankytojas nenori, kad juose būtų jo atvaizdas iš galerijoje organizuojamų renginių.

„Pagarba ir privatumas mums yra labai svarbu. Mes gerbiame savo lankytojus ir, jeigu jie nenorės, kad internete, mūsų parodų kontekste, būtų nuotraukos, kuriose jie yra atpažįstami, mes tas nuotraukas išimsime, – sako moteris ir priduria: – Kiekviena galerija ar kita vieša, renginius organizuojanti įstaiga turėtų atsižvelgti į privatumo reikalavimus ir gerbti savo svečius, save ir žmogiškąjį orumą.“

Įkvėpė Niujorko erdvės

Galerijos šeimininkas S.Kreišmonas pasakoja, kad nuo ankstyvos paauglystės nenutrūkstamai fotografuoja jau beveik keturis dešimtmečius. Fiksavo viską, ką matė aplinkoje, kas patraukdavo akį. Visai atsitiktinai, paprašytas pažįstamų, ėmė fotografuoti aktus. Nors iš pradžių buvo nedrąsu dirbti su modeliais, pamažu nuogas kūnas tapo pagrindiniu jo kūrybos objektu.

Vyras yra surengęs ne vieną fotografijos darbų parodą Lietuvoje ir užsienyje. Sako, kad nuolat mokosi ir stebi kitų žymių fotografų kūrybą, kurie specializacija – aktų fotografija; tarp jų daugiausia – amerikiečių. Tačiau labai patinka mados fotografo Helmuto Newtono darbai, taip pat senesnės kartos fotomenininkų žvilgsnis – ypač Romualdo Požerskio, latvio Gunaro Bindės.

S.Kreišmono parodos „Diena Niujorke“ fotografijos buvo darytos prieš pandemiją. Vyro galvoje jau senokai kirbėjo mintis surengti fotosesiją, kuri kalbėtų apie erdvę plačiąja prasme, tad Niujorkas tam idealiai tiko. Realizuotos nuotraukos tiek idėjiškai, tiek vizualiai gražiai įsiliejo į naujas „Galerija 11“ parodų erdves. Vis dėlto suorganizuoti fotosesiją sekėsi ne visai sklandžiai. Projektui įgyvendinti reikėjo trejų metų.

„Pirmiausia nuvykęs į Niujorką tyrinėjau miestą ir ieškojau tinkamos vietos savo idėjai įgyvendinti. Mane domino panoraminiai Manhatano vaizdai, toliai, todėl ieškojau pastato, ant kurio stogo galėčiau patekti kartu su modeliais. Kai jau tokį radau ir gavau leidimą rengti fotosesiją, buvo prastas oras, tolumoje nieko nesimatė. Pabandėme kitą dieną, tačiau merginos vėlavo pasirodyti, todėl ant stogo mūsų nebeleido. Atvykau dar po metų su viena mergina iš Lietuvos ir kita iš Prancūzijos. Užtrukome apie savaitę, kol pagaliau pavyko surengti fotosesiją“, – užkulisiais dalijasi S.Kreišmonas.

Parsivežti kadrai iš Niujorko patinka ir draugams, ir šeimos nariams. Tačiau Lietuvoje dažnai sulaukia klausimo, kaip jo sutuoktinė reaguoja į vyro užsiėmimą fotografuoti aktus. Anot S.Kreišmono, žmona labai palaiko tokį jo pomėgį, o štai dukrai Gabrielei jo darbai dažnai netgi per švelnūs.

„Tėčio fotografijos, šiuo metu kabančios mūsų galerijoje, gana švelnios. Nematau ten daug erotikos; matau gražius nuogus kūnus, dailias nuotraukas. Galbūt kažkas kitas atėjęs ir pamatęs darbus gali jaustis truputį šokiruotas, kad kaip galima tiek daug nuogo kūno demonstruoti ir kaip čia viskas erotiška. Manau, svarbu, prie ko esi pripratęs. Vienas iš mūsų galerijos tikslų – nestigmatizuoti nuogo kūno, pripratinti žmones matyti įvairius nuogus kūnus, todėl ateityje rengsime ne tokias švelnias parodas“, – sako moteris.

Vieta menininkams skleistis

Neseniai duris atvėrusios parodų erdvės „Galerija 11“ šeimininkai sako, kad ateityje jiems priklausančiose patalpose bus kviečiami rengti parodas įvairių medijų – fotografijos, tapybos, skulptūros, keramikos, videomeno, instaliacijų – menininkai. Svarbiausias reikalavimas – kad darbai sietųsi su galerijos tema.

„Esame atviri visiems kūrėjams, kurie kuria erotinį meną. Tiesa, jį interpretuoti galima labai įvairiai. Prie erotikos reikėtų pridėti ir nuogą kūną, nes erotika gali būti ir apsirengusi, ir nusirengusi, o nuogas kūnas gali būti ir erotiškas, ir neerotiškas“, – akcentus sudeda Gabrielė.

Lietuvoje nėra daug kūrėjų, kuriuos domina vien tik erotinis menas, tačiau ši tema epizodiškai iškyla įvairių menininkų kūryboje. S.Kreišmonas mano, kad, atsiradusios specialiai tokiam menui pritaikytos erdvės galbūt daugelį paskatins dažniau kurti šia tema.

„Darome prielaidą, kad erdvių trūkumas galėjo būti priežastimi, kodėl nedaug menininkų kuria erotinį meną. Galbūt ir meno kolekcininkams labai trūko tokios, kaip mūsų, galerijos. Nepaisant to, kuriančių erotinį meną Lietuvoje tikrai yra. Vien sambūryje „Trys dienos“ kiek yra menininkų, dalyvaujančių pleneruose. Tikimės, kad mūsų veikla prisidės prie to, kad erotinis menas, nuogas kūnas Lietuvoje nebūtų tabu“, – sako verslininkas.

Gabrielė antrina ir priduria, kad galerijos patalpose vyks ne tik erotikos meno parodos, bet ir įvairūs renginiai, degustacijos – visa tai, kas siesis su galerijos tematika.