Laiko cikliškumas geometriniuose ženkluose

„AP galerijoje“ pristatomuose D. Brogienės kūriniuose, kaip ir visoje jos kūryboje, plonos šilko linijos jungiasi į semantinių reikšmių kupiną geometrinę dėlionę.

Kvadratai ir zigzagai, trikampiai ir apskritimai – formos, egzistuojančios mūsų aplinkoje ne tik kaip kasdienybės dariniai, bet ir kaip transcendentiniai, archainiai simboliai. Kosmines, gyvenimo būties ir laiko alegorijas atrandame senovės civilizacijų reliktuose, lietuvių, baltų taudodailėje bei folklore. Jos iš naujo savitai atgimsta D. Brogienės kūriniuose tarsi mįslė, užkoduota šilko gijų struktūrose.

„Kūriniuose neatsitiktinai atsikartoja archajiniai geometriniai ženklai – susikirsdamos gijos sudaro kryžiaus, rombo ornamentus. Visi jie man svarbūs kaip žinia iš praeities apie laiko patirtis, apie gebėjimą jausti laiko cikliškumą ir atpažinti amžinybės ženklus dabartiniame pasaulyje. Kvadratus dalinanti pusiau laiptuota linija yra tarsi laiptai, siejami su žmogaus amžiumi, mūsų kasdieniniais rūpesčiais, kasdieniniu ritmu...“ –  pasakojo D. Brogienė.

Danguolė Brogienė. / Galerijos nuotr.

Žaismė su optine iliuzija ir senovės lietuvių tradicijomis

D. Brogienė (1959) tekstilės srityje dirba nuo 1982 metų. Per šį ilgą meninį laikotarpį autorės darbai pristatyti virš 120 parodų pasaulyje (Vokietijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Mongolijoje, Japonijoje, Anglijoje, Meksikoje, JAV ir kitose šalyse), kūryba įtraukta į Lietuvos visuotinę enciklopediją bei paskelbta Oksfordo leidinyje-enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės”. D. Brogienės darbų galime aptikti ne tik tarptautinėse privačiose kolekcijose, bet ir viešose architektūrinėse erdvėse, Lietuvos taikomajame dailės muziejuje.

Kūrinių pagrindą sudaro ploni šilko, metalizuoti siūlai ir viskozė, varijuojant nuo didelio formato paveikslų iki tekstilės miniatiūrų-papuošalų. Tekstiliniams kūriniams D. Brogienė naudoja verpimo ir siūlų sukimo kaimišką ratelį. Jis sujungia labai plonus siūlus, išgauna spalvų atspalvių įvairovę. Daugiausiai menininkė žinoma už savo optines geometrines abstrakcijas. Autorė perteikia subtilią šviesos gyvastį ir iš lietuvių folkloro bei gamtos kylančias formas. Paveikslas kinta priklausomai nuo žiūrėjimo rakurso ir apšvietimo. Šis įspūdis išgaunamas sudėtinga autorine šilko vyniojimo plokštumoje technologija, kuri paveikslams suteikia vibruojantį spindesį.

Abstrahuotos augalinės ir lietuviško ornamento formos – kontekstualios ir simboliškos. Viena vertus, jos primena žemaitiškų gūnių kolorito ryškumą bei sodrumą, lovatiesių dvinyčių, keturnyčių ir aštuonianyčių raštų improvizacijas, dzūkų sutartinių skambesį. Kita vertus, perteikia ir nuolatinę pasaulio kaitą, nepaisant žmonių tikėjimo, kad gyvenimas yra tarsi uždara bei statiška erdvė. Abstrakti tekstilininkės žaismė iškraipo šią erdvę, paverčia siurrealiu bei ne iki galo atpažįstamu, tačiau masinančiu miražu.

Mėlyna spalva, virstanti abstrakčiu ritualiniu potyriu

Gyvenimo linijos, tarsi moirų likimo siūlai, tampa užkoduotais simboliais tik sąveikaudami su kruopščiai atrinktomis spalvomis. Nors parodoje „Mėlynos mintys“ bus pristatoma skirtingų laikotarpių D. Brogienės kūryba, tačiau pagrindinę ekspozicinę dalį sudarys naujausių metų tekstilė ir juose dominuojantis mėlynas koloritas. Vanduo, žemė, dangaus skliautas atsikartoja skirtingų formatų paveiksluose ir jų pavadinimuose, sukuriant ritmingą ritualinę nuotaiką.

Galerijos nuotr.

Menininkės bei profesorės D. Brogienės teigimu, mėlynos spalvos atsiradimą lėmė vidinė būsena, reikalaujanti su šiuo koloritu susijusių aspektų – ramybės, pusiausvyros, harmonijos.

Mėlyna – tai pastovumo ir tiesos, dangaus spalva. Autorė tiki, kad mėlyna visada yra su mumis. Netgi jeigu ir apsiniaukusi diena, mes vis tiek turime viltį, kad tarp debesų danguje pasirodys nors ir mažas lazuritinės-mėlynos spalvos dangaus lopinėlis. Aiškaus dangaus melsvumas visą laiką siejasi su gamtos pastovumu, atviro kosmoso siekiamybe, viltimi ateinančiai dienai.

„Išskirtinės D. Brogienės kūrybos savybės – unikalus, nesupainiojamas su kitų autoriumi optinės tekstilės stilius, prikaustantis paveikslų paviršių žaižaravimas ir gyvumas dėl šilko siūlų grožio. Galima vien gėrėtis simetriška ar asimetriška geometrija ir precizišku ploniausių siūlų vyniojimo technikos kruopštumu, sodriomis spalvų kompozicijomis, o galima žvelgti giliau ir ieškoti atsakymo, kas dar daugiau yra vaizduojama. Parodos pavadinimas „Mėlynos mintys“ – tai autorės mintys apie žmogaus ir gamtos vienovę ir tos vienovės būtinybę kaip harmonijos išraišką, tai, ko ilgimės ar siekiame kiekvienas savaip“, –  sakė parodos kuratorė Vilma Jankienė.

Paroda eksponuojama rugsėjo 27 d.–spalio 24 d. sostinės „AP galerijoje“. Atidarymo renginys bei susitikimas su autore vyks rugsėjo 28 d. 19 val.