Pasikeitusį įstatymą dėl kovinių bei pavojingų šunų ir jų mišrūnų laikymo skeptiškai pasitinka kai kurie šunų mylėtojai ir specialistai.

Vilniaus miesto šunų bendrijos pirmininkė, Lietuvos kinologų draugijos (LKD) darbinių šunų teisėjų ir dresuotojų kolegijos pirmininkė, LKD Veisimo komisijos narė, tarptautinės kategorijos teisėja Livija Zizevskė trumpai apibūdina, kad koviniais laikomi tie šunys, kurių protėviai buvo naudojami šunų kautynėse.

„Daugelis šių veislių yra senai „sukultūrintos“, dalyvauja parodose, kuriose privalo ne tik ramiai reaguoti į teisėjo pačiupinėjimus, bet ir į kitus greta esančius gentainius bei žiūrovus. Ar jie dar koviniai? Ar tokie šunys yra pavojingesni už medžioklinius terjerus, kurie privalo griebti savo grobį pilnais nasrais ir traukti iš urvo ar medžioklines laikas, žiauriai griebiančias šerną už pasturgalio ir ausų? Ar jie pavojingesni už tarnybinius vokiečių ir belgų aviganius, kurie mokomi saugoti teritoriją, sulaikyti „nusikaltėlį“ ir griebti žmogų? Kurių palikuonys, genami darbinių savybių, yra pavojingesni?“, - L.Zizevskė vardijo jai kilusius klausimus.

Tačiau ir tai dar ne visos abejonės, kurias šunų specialistei sukėlėnauja įstatymo redakcija.

„Dar įdomesnis klausimas dėl mišrūnų. Fenotipiškai pasitaiko mišrūnų, kurie labai panašūs į vieną ar kitą veislę, visai neturintys šių veislių kraujų, galimas atvirkštinis variantas – pitbulio ir spanielio mišrūnas gali būti be galo mielos išvaizdos ir būti paveldėjęs bjaurų charakterį, beje, iš spanielio. Kaip tada? Nei vienas save gerbiantis kinologas ekspertas be genetinės ekspertizės nesiims spręsti, kokių veislių primaišyta viename ar kitame šunyje. Taip, patyrusi akis dažniausiai pataiko, bet 100 procentų niekas nesiryžta teigti. Gamta yra gamta, ir jos vairuojama genetika mėgsta išdaigas“, - sakė Vilniaus miesto šunų bendrijos pirmininkė.

L. Zizevskė pripažįsta pateikianti daugiau klausimų, nei atsakymų, bet būtent iš to nesunku įsivaizduoti, koks jos požiūris į įstatymo pataisas.

„Jeigu visi šie klausimai būtų aiškūs ir man, o mano teisėjavimo ir kinologinio darbo stažas virs 30 metu, gal ir suprasčiau šios pataisos būtinybę.

Būsiu labai nuobodi ir pakartosiu senas tiesas: visi šunys yra pavojingi, kai jie perkami dėl užgaidos, neturint supratimo apie šuns auginimą, socializaciją, dresūrą. Kai savininkas nesupranta šuns psichologijos, sužmogina šunį, jo neauklėja, nedresuoja, didžkius ir stiprius šunis leidžia vedžioti seniems savo tėvams ar mažiems vaikams. Galų gale, kai negerbia aplinkinių ir vedžioja šunis be pavadėlių, tam neskirtose vietose ar, žinodami savo šuns agresyvų būdą, neuždeda antsnukio. Labai paprasta tiesiog uždrausti šunų veisles, tačiau nuo to niekas nepasikeis. Tiesiog prarasime kai kuriuos šunis, kurie, beje, savo savininkų vežiojami po tarptautines parodas, Europos ir Pasaulio čempionatus, laimi ir garsina Lietuvos vardą“, - sakė tarptautinės kategorijos teisėja L. Zizevskė.