Gali būti paklaidų

Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, temperatūra – vienas svarbiausių vairavimo sąlygas lemiančių faktorių, todėl nenuostabu, kad vairuotojai tam skiria daug dėmesio.

"Temperatūra – kritiškai svarbus orientyras. Juo labiau kad po pereinamojo laikotarpio ir jį lydinčio pakankamai šilto oro mūsų laukia neišvengiamas tikro rudens režimas su šalnomis, šalčiu, krituliais. 0 °C riba – kritinė, ji reiškia realią ledo, šerkšno tikimybę. Automobilio fiksuojamoje ir rodomoje temperatūroje, ypač šiltuoju metų laiku, atsiranda paklaidų – papildomų laipsnių prisideda dėl įkaitusios kelio dangos, bet atvėsus orams automobilio termometras taip pat gali klaidinti, todėl juo aklai pasikliauti nederėtų", – sakė A.Žiukelis.

Automobiliuose įrengiami ne termometrai, o termistoriai. Termometrai dažniausiai užpildyti skysčiu, kuris plečiasi temperatūrai kylant ir traukiasi krintant, o termistoriai pokyčius fiksuoja remdamiesi elektros srovės pokyčiu.

Prietaisų silpnybės

Viena pagrindinių automobilio rodomos temperatūros netikslumo priežasčių – matavimo įrenginio vieta šalia priekinio buferio grotelių. Jutiklis yra santykinai arti žemės, todėl jo fiksuojamai temperatūrai įtakos gali turėti net kelio ar parkavimo dangos tipas.

"Asfaltas sugeria daugiau saulės spindulių ir įšyla labiau negu, pavyzdžiui, žolė. Tad giedresnę dieną ant asfaltuotos dangos stovinčio automobilio prietaisų skyrelyje vairuotojas gali išvysti aukštesnę temperatūrą, palyginti su šalia ant vejos paliktu automobiliu", – konstatavo A.Žiukelis.

Dėl tankaus užstatymo ir didelio asfaltu bei kita danga padengto ploto miestai yra šilumos salos, kuriose paprastai laikosi aukštesnė temperatūra. Tuo pat metu važiuojant atvirose vietose kelio dangos temperatūra gali būti žemesnė, o eismo sąlygos – sudėtingesnės.

Aukštesnės temperatūros galima tikėtis ir automobiliui ilgiau pastovėjus priekiu į saulę.

Tokios situacijos gali smarkiai klaidinti, nes saulėtas dangus ir prietaisų skydelis tarsi leidžia tikėtis puikių vairavimo sąlygų, bet kelias gali būti slidus, padengtas šerkšnu ar ledu.

"Patarčiau temperatūros rodikliu vadovautis kaip orientyru, sufleruojančiu, kaip kinta oras. Tačiau vairuotojo regėjimas ir kiti pojūčiai sukant, stabdant bei kitaip manevruojant turi būti lemiami ir jų nereikėtų ignoruoti", – tvirtino BTA ekspertas.

Miestai – šilumos salos

Rudenį, oro temperatūrai ėmus kristi, A.Žiukelis pataria vadovautis universaliomis taisyklėmis, kurios padėtų greičiau ir objektyviau įvertinti kelio dangos būklę.

Juo labiau kad oro temperatūra matuojama gerokai aukščiau žemės paviršiaus ir ne visada leidžia tiksliai nuspėti, kas dedasi ant paties kelio.

Kita netikslios automobilio termometro rodomos temperatūros priežastis – transporto priemonės greitis ir aplinka. Per kelias sekundes automobiliu nuvažiuojami keli šimtai metrų, tuo metu keičiasi ir aplinka: tiesų kelią keičia kalnai, nuokalnės bei daubos. Automobilyje esantys prietaisai nefiksuoja staigių pokyčių.

"Dėl tankaus užstatymo ir didelio asfaltu bei kita danga padengto ploto miestai yra šilumos salos, kuriose paprastai laikosi aukštesnė temperatūra. Tuo pat metu važiuojant atvirose vietose kelio dangos temperatūra gali būti žemesnė, o eismo sąlygos – sudėtingesnės. Vis dėlto miestuose reikia neužmiršti atsargumo vairuojant atokiau pagrindinių gatvių, kiemuose ir įvažose į juos, nes susiklosčius nepalankioms vairavimo sąlygoms jie kelininkų dėmesio paprastai sulaukia vėliau", – atkreipė dėmesį A.Žiukelis.

Dėmesio: rizikos zonos

Kita grėsmė – vadinamasis juodasis ledas, kuris asfaltą padengia iš pirmo žvilgsnio nematomu, tačiau itin pavojingu sluoksniu.

"Šalčiausios kelio atkarpos – tiltai, viadukai, estakados. Tačiau rizikingos ir zonos pastatų ar medžių šešėliuose, nes, pavyzdžiui, juodasis ledas čia gali susiformuoti greičiau ir išsilaikyti ilgiau. Vairuojant geras kelias staiga gali tapti labai blogas, todėl svarbu pasikliauti visais savo pojūčiais, pasirinkti saugų greitį ir įdėmiai stebėti aplinką", – reziumavo ekspertas.