Kaip aiškino Seimo narys, tokia praktika yra sėkmingai taikoma Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Tai efektyviau atgrasytų didesnes pajamas gaunančius asmenis nuo KET pažeidimo, nes dabar, poros šimtų eurų bauda nevienodai nubaudžia tūkstantį eurų ir 10 tūkst. eurų uždirbančius žmones.

„Iš karto noriu pasakyti komentaruose vyravusį pastebėjimą, kad neva mažiau uždirbantys žmonės nebus baudžiami. Anaiptol. Idėjos prasmė yra ta, kad darant didesnį pažeidimą bauda būtų apsakaičiuojama pagal gaunamas pajamas. Pavyzdžiui, 100 eurų bauda uždirbančiam minimalią algą, o uždirbančiam penkis tūkstančius eurų daro skirtingą poveikį. Dėl to, vadovaujantis tarptautine patirtimi buvo iškelta diskusija“, – laidoje „Info diena“ detalizavo D. Griškevičius pridurdamas, kad norint tokį teisės aktą priimti Lietuvoje, reikėtų atlikti eilę namų darbų.

Esą be visuotinio žmonių pajamų deklaravimo toks pasiūlymas būtų per daug ankstyvas. Be to, didžiausia problema, pasak jo, yra ne baudų dydžiai, o baudų surinkimas. Tai sudaro maždaug trečdalį paskirtų baudų.

Klausimo aprašyme Seimo narys rašė, kad praėjusiais metais, remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, buvo užfiksuoti 2 863 eismo įvykiai. Viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių yra nepasirinktas saugus greitis. Vien praėjusiais metais fiksuota daugiau nei 760 tūkst. greičio viršijimo atvejų.

Viešoji konsultacija susilaukė 1,052 balsų ir, Polltix duomenimis, apklausos reprezentatyvumas buvo aukštas. Tai reiškia, teigiama pranešime spaudai, kad viešosios konsultacijos dalyvių demografija gerai atitiko visos Lietuvos gyventojų demografinį pasiskirstymą.

„Visuomenės nuomonė šiuo klausimu nėra vienareikšmiška. 43 proc. respondentų siūlymui pritaria. 19 proc. sutinka, kad KET baudos turėtų būti nustatomos pagal pažeidėjų pajamas, o 24 proc. mano, kad visos baudos – tarp jų ir KET, turėtų būti nustatomos pagal pažeidėjų pajamas. 38 proc. nepritaria, 13 proc. mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama išduotų baudų surinkimui, o ne didinimui 3 proc. pasiūlė savo idėją, o 2 proc. neturėjo nuomonės“, – vardijo parlamentaras.

D. Griškevičius pastebėjo, kad sociologai atkreipia dėmesį, jog ten, kur pajamų nelygybė yra aukšta, o Lietuva, deja, yra tokių šalių gretose, paprastai gyventojai skeptiškai žiūri į skirtingų dydžių baudų sistemą.

Visas LNK reportažas –  vaizdo įraše:

„Dabar Lietuvoje dominuojanti pozicija šiuo klausimu yra, kad: galbūt dar ne, bet yra atkreipiamas dėmesys į kitus pasiūlymus, kaip jau minėjau, dėl visuotinio gyventojų pajamų deklaravimo. Manau, kad idėja dėl skirtingų baudų dydžių yra tikrai perspektyvi žvelgiant į ateitį. Laikmetis dabar yra sudėtingas dėl infliacijos ir kitų dalykų. Visuomenės susipriešinimo tikrai yra pakankamai, todėl šios idėjos pavasario sesijoje tikrai nesirengiu registruoti. Tačiau manau, kad diskusija yra savalaikė ir ieškoti geriausių sprendimų tikrai verta“, – „Info dienoje“ akcentavo Seimo narys.

Apžvelgdamas apklausą jis pastebėjo, kad nuomonės labai išsiskyrė tarp skirtingų amžiaus grupių ir lyčių – net 63 proc. 16-29 m. vyrų šią idėją rėmė. Labiausiai šiai idėjai prieštaravo 30-49 m. moterys, o net 50 proc. jų siūlymui nepritarė.

Polltix platformoje išsakyti respondentų komentarai paaiškino tokį nuomonių išsiskyrimą. 24 m. vyras iš Vilniaus komentare rašė: „KET pažeidėjams, gaunantiems dideles pajamas, dabar skiriamos baudos yra daugiau simbolinės ir neatgraso nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo“. O štai 34 m. moteris iš Šiaulių rašė: „Baudos pagal pajamas? Tai reikštų, kad mažai uždirbantys kelių ereliai galėtų lakstyt be galvų ir girti, nes jų baudos mažos? Ar neužšoktumėm nuo vilko ant meškos?“ 39 m. moteris iš Klaipėdos rajono antrino: „Tai būtų dar vienas motyvas slėpti pajamas ir didintų šešėlį“.

Seimo narys D. Griškevičius pridūrė, kad dauguma žmonių, perskaitę klausimą suprato, kad pajamų negaunantys asmenys bus atleisti nuo baudų už KET pažeidimus, tačiau taip nėra. Fiksuotas baudos dydis visiems nemažėtų, jis proporcingai išaugtų didesnes pajamas gaunantiems, mat, tokiu būdu pajaustų baudos neigiamas pasekmes.

Domas Griškevičius. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Ši viešoji konsultacija man buvo labai naudinga, akivaizdu, kad pajamų nelygybė daugumai Lietuvos žmonių yra jautri ir aktuali problema, kurią reikia spręsti tiek struktūriškai per mokesčių sistemos keitimą, tiek ir tematiškai, pavyzdžiui, peržiūrint baudų skyrimo metodiką. Tačiau akivaizdu ir tai, kad šiuo metu gyventojų požiūris į diversifikuotą baudų dydžių taikymo sistemą nėra vienareikšmiškas“ – pasidalino mintimis Seimo narys.

Paklaustas, ar nevertėtų skirti griežtesnių bausmių greitį viršijantiems mieste, nes užmiestyje lakstūnų – mažiau, D. Griškevičius „Info dienos“ žurnalistams sakė, kad, remiantis iš policijos pareigūnų gauta informacija, baudų pakėlimas po dviejų trijų mėnesių neduoda efekto.

Nenoriu pasakyti, kad šiuo pasiūlymu mes išspręsime visas bėdas, nes esą daugiau uždirbantys daro pažeidimus. Ne, tai yra vienas iš opcijų mažinant ir kovojant prieš KET pažeidimus.

„Baudos dydžio klausimas turbūt nėra esminis šioje vietoje. Esminis dalykas yra švietimas ir kiti dalykai. Reikia ugdyti tinkamus įgūdžius, požiūrį. (...) Nenoriu pasakyti, kad šiuo pasiūlymu mes išspręsime visas bėdas, nes esą daugiau uždirbantys daro pažeidimus. Ne, tai yra vienas iš opcijų mažinant ir kovojant prieš KET pažeidimus. Kovojant su viena grupe, bet akivaizdu, kad turėtų būti kompleksiniai pasiūlymai, apimantys viską, nes aš tikrai netikiu, kad ši idėja, jei ji viena būtų priimta, išspręstų visas problemas“, – pabrėžė parlamentaras.

Pasak jo, žmonių nuomonė yra svarbi, todėl būtina ją išklausyti, o tada konsultuotis su ekspertais ir tik tuomet registruoti siūlymą Seime.

Polltix šiuo metu vyksta daug kitų Seimo narių, savivaldybių ir ministerijų viešųjų konsultacijų, kviečiame dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę: https://polltix.co/lt.