SDK džiunglėse pasiklysta net teisininkai

Politikų stumtas, bet praėjusią savaitę to paties Seimo atmestas taršos mokesčio projektas leido lengviau atsipūsti naštos atsikračiusiems vairuotojams. Daug diskusijų kelia ir kitos prievolės – transporto priemonės savininko deklaravimo kodo (SDK) naudojimas.

Neapgalvojo niuansų

SDK sistema veikia nuo praėjusių metų gegužės, bet neaiškumų dėl jos gausu. Pagal atsakingų institucijų sumanymą, gyventojai ir įmonės, įgydami transporto priemones tiek Lietuvos, tiek užsienio teritorijoje, privalo kreiptis į įmonę „Regitra“ ir gauti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Be šio kodo negalima parduoti ar registruoti transporto priemonės. Važiuojant automobiliu be kodo numatyta administracinė atsakomybė ir piniginės baudos iki 600 eurų.

Atliekant pirkimo ir pardavimo sandorius su Lietuvoje jau eksploatuojamomis transporto priemonėmis, problemų kyla retai, nes kiekvienam mūsų šalyje registruotam automobiliui SDK suteikiamas automatiškai. Tačiau jei transporto priemonė atkeliauja iš užsienio, su painiava susiduria ne tik privatūs pirkėjai, bet ir įmonės. Neaiškumų kyla netgi teisininkams, kurie įstatymus išmano kur kas geriau nei eiliniai piliečiai.

Apimtis: vien 2021-ai­siais bu­vo iš­duo­ta per mi­li­jo­nas ko­dų. / „Regitros“ nuo­tr.

Neseniai apie SDK išdavimo spragas prakalbo tarpininkavimu parduodant automobilius užsiimančios įmonės. Jos tikina, kad, įvedant SDK, nebuvo pagalvota apie jų veiklos specifiką. Teisininkų nuomone, tai ne vienintelis neapgalvotas niuansas. Kai kurios spragos kelia riziką nepasiekti svarbiausio SDK įvedimo tikslo – nustatyti tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir savininkus.

Eina kryžiaus kelius

Tarpininkavimo veiklą parduodant fizinių ir juridinių asmenų transporto priemones vykdančio BRC autocentro pardavimų vadovo Vaido Sarapino teigimu, kai parduodamo automobilio savininkas yra užsienio pilietis arba įmonė, norint gauti SDK tokiam per tarpininkus parduodamam automobiliui reiškia nueiti kryžiaus kelius.

Pildant duomenis dėl SDK išdavimo elektroninėje sistemoje tokio pasirinkimo kaip tarpininkavimo sutartis nėra, tad ir gauti SDK nėra galimybės.

„Teoriškai, norint gauti SDK, tarpininkaujančiai įmonei pakanka turėti atstovavimą patvirtinantį dokumentą, pvz., tarpininkavimo sutartį. Bent jau tokį atsakymą esame gavę iš atsakingų institucijų. Tačiau praktiškai tai neįmanoma, nes, pildant duomenis dėl SDK išdavimo elektroninėje sistemoje, tokio pasirinkimo kaip tarpininkavimo sutartis nėra, tad ir gauti SDK nėra galimybės“, – aiškino V.Sarapinas.

Jo žodžiais, atrodo, kad šiuo metu veikiančios nuostatos orientuotos į tai, kad SDK išduodamas tik sudarius sandorius, o tai netinka tarpininkavimo veiklai, nes pats tarpininkas automobilio neperka, jis yra tik jungiamoji grandis tarp pardavėjo ir pirkėjo.

Vaidas Sarapinas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Įmonės „Regitra“ interneto svetainėje rašoma, kad pirmasis užsienyje įgyto automobilio nuosavybės pasikeitimo deklaravimo ir įregistravimo proceso etapas yra sandorio sudarymas, kai sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Paskui Lietuvos gyventojas, dar prieš įvežant automobilį į mūsų šalį, turi kreiptis į „Regitrą“, deklaruoti įgijimą ir pirmą kartą gauti SDK. Apie tai, kaip procesas turėtų atrodyti tarpininkavimo atveju, informacija išvis nepateikiama.

Nepanaudoto kodo rizika

Pasak advokatų kontoros „AAA Law“ partnerio Jono Sakalausko, SDK tikslas yra lyg ir aiškus. Tačiau koją kiša aiškiai neapibrėžti reikalavimai, kuriuos turi užtikrinti tarpininkavimo veikla užsiimančios įmonės.

Kitas aspektas, kuris, jo nuomone, neapgalvotas – SDK išregistravimas pasikeitus aplinkybėms ir automobilio Lietuvoje nepardavus. Tokia prievolė šiuo metu nėra tiesiogiai nurodoma, tačiau, atsižvelgiant į SDK paskirtį, registro duomenų nuoseklumas ir teisingumas gali nebūti išlaikytas. Tai nutiktų tuo atveju, jei automobilio savininkas neinformuos registro tvarkytojo apie neparduotos transporto priemonės susigrąžinimą.

„Kadangi SDK yra išduodamas transporto priemonės nuosavybės teisės turėtojo vardu, kyla rizika, kad užsienio subjektas (savininkas) neįvykdys jam tenkančių pareigų, kai transporto priemonė Lietuvoje visgi neparduodama. Savininkas gali prarasti suinteresuotumą ją pardavinėti ilgiau, taip pat – pakartotinai rūpintis įgaliojimo suteikimu dėl kodo išregistravimo“, – aiškino J.Sakalauskas.

Jonas Sakalauskas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Esant „nepanaudotam“, tačiau neišregistruotam SDK, naujas kodas dabartiniam savininkui nebūtų išduodamas, todėl būtų suvaržytas asmens įgyto objekto įvežimas ir pardavimas Lietuvoje.

Pasak jo, vienas SDK tikslų – transporto priemonių registro duomenų nuoseklumas ir teisingumas, galimybė atsekti visus transporto priemonės savininkus ir jos kelią iki paskutinio pirkėjo. Tačiau jei transporto priemonės savininkas neinformuos registro tvarkytojo apie transporto priemonės susigrąžinimą, šis tikslas nebus pasiektas iki galo.

Teisininkui taip pat kyla klausimas, kaip būtų sprendžiama painesnė situacija: jei transporto priemonė, kuriai užsienio valstybės subjekto vardu buvo suteiktas SDK, būtų neparduota Lietuvoje ir išvežta į kitą užsienio valstybę, o šioje pasikeitus savininkui, vėl patektų į Lietuvos teritoriją parduoti.

„Panašu, kad egzistuojant „nepanaudotam“, tačiau neišregistruotam SDK, naujas kodas dabartiniam savininkui nebūtų išduodamas, todėl būtų suvaržytas paskiausias teisėtai užsienyje asmens įgyto objekto įvežimas ir pardavimas Lietuvoje“, – darė prielaidą advokatas.

Trūksta konkretumo

J.Sakalauskas atkreipė dėmesį, kad pareiga turėti automobiliui priskirtą kodą galioja jau įvežimo į Lietuvos teritoriją metu. Taip pat reikalaujama kodą nurodyti interneto skelbimuose dar tik siūlant pirkti užsienyje esantį automobilį. Tad tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės privalo tiksliai žinoti, kokios transporto priemonės juos pasieks ir kada, bei laiku kreiptis dėl SDK gavimo.

Operatyviausias būdas užtikrinti šios pareigos įvykdymą yra tinkamų įgaliojimų gavimas, kad savininko vardu būtų galima kreiptis dėl kodo išdavimo.

Sankcijos: va­ži­nė­jant au­to­mo­bi­liu be ko­do nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė ir pi­ni­gi­nė bau­da iki 600 eu­rų. / Vilmanto Raupelio nuotr.

„Kalbant apie įgaliojimus yra neaiškūs reikalavimai, kuriuos turi užtikrinti tarpininkas. Pavyzdžiui, neaišku, ar jis kiekvienu atveju, atlikdamas transporto priemonės savininko deklaravimą jo vardu, privalo turėti atskirą įgaliojimą, ar tai gali atlikti vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostata, numatančia, kad prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus“, – svarstė advokatas.

Jo teigimu, prieš priimant įstatymus, reikėtų stebėti planuojamus teisės aktų pokyčius, galinčius turėti neigiamos įtakos suinteresuoto verslo veiklai. Esant galimybei įmonėms derėtų išsakyti nuomonę dar vykstant svarstymo procesui, kadangi valdžios institucijos, realiai nevykdydamos verslo veiklos, iš anksto gali nenumatyti visų rizikų.

Komentuodamas situaciją, kurioje šiuo metu yra atsidūrę tarpininkavimo veiklą vykdantys verslai, jis akcentavo, kad, susiduriant su probleminėmis situacijomis, rekomenduojama raštu kreiptis į atsakingas institucijas dėl konsultacijų suteikimo. Taip pat prašyti įstaigos atsižvelgti į siūlomus situacijos sprendimo variantus, o įstaigos ar valstybės institucijos savo ruožtu turėtų imtis aktyvių veiksmų tokioms problemoms spręsti.

Pasak BRC autocentro atstovo, sprendimų dėl SDK gali būti ne vienas. Pavyzdžiui, galimybė tarpininkavimo veiklą vykdančioms įmonėms gauti laikiną SDK, nesudarant jokio sandorio. Kitas galimas variantas – atskiras registras automobiliams, įsigyjamiems iš užsienio per tarpininkus. Tai padėtų automobilio savininko deklaravimo procesą išlaikyti skaidrų ir aiškų, neliktų vietos teisės aktų interpretacijoms. Taip sumažėtų našta tiek automobilio savininkui, tiek tarpininkui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

G

G portretas
Ir dar pastebėjimas, visose srityse veikia tarpininkai. Jie egzistuoja, nes be jų kažkurios sritus tiosiog neveikia, bet kažkodėl auto tarpininkų įmonės vadinamos "perekūpais". Kame yra blogis pristatyti mašinas iš užsionio ir jas parduoti.

G

G portretas
SDK yra geras pavyzdys kaip valstybės gyvenime biurokratai gali sukurti daug problemų ir nepasiekti nei vieno iš keltų tikslų. Darbo turi visi, kaštai dideli, naudos, nu nesimato ir nebus.

Valstybės

Valstybės  portretas
Gebėjimas ne spręsti problemas, o jas sukurpti. Ir koks ekonominis efektas? Valstybės vadovų dėka mes netekome milijono žmonių. Tokie pas mus vadai. Apie sunaikintas ir veltui parduotus ūkio objektus patys žinote.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių