Suka galvas

Naujuose automobiliuose diegiama vis daugiau saugumo sistemų, pasirūpinančių vairuotojų saugumu, – tai ir avarinio stabdymo, aklosios zonos perspėjimo sistema, juostos palaikymo sistema, adaptyvi kruizo kontrolė, kuri leidžia vairuotojui greitkeliuose kojas nukelti nuo pedalų, o automobilis pats palaikys saugų atstumą nuo priešais važiuojančio automobilio ir t.t.

Taigi sistemos, kurios anksčiau buvo montuojamos į pačias prabangiausias automobilių modelių versijas, tampa prieinamos vis didesniam naujų pirkėjų ratui, o eismo saugumu besirūpinančios institucijos vis dažniau įpareigoja gamintojus, kad kuo daugiau saugumo sistemų būtų montuojamos jau standartinėje automobilio įrangoje. Pavyzdžiui, dabar Europos Parlamentas svarsto, kad visų Europos Bendrijos šalyse parduodamų automobilių standartinėje įrangoje būtų ne tik padangų slėgio kontrolės sistema, bet ir avarinio stabdymo ir nukrypimo nuo juostos kontrolės sistema. Atrodo, kad ilgainiui privalomų saugumo sistemų sąrašas dar ilgės. Dabar, matyt, jau sunkiai surastume automobilį be stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS), vis mažiau jų gatvėse ir be stabilumo kontrolės (ESP) ar traukos kontrolės sistemų (TCS).

Kasdieniame gyvenime šios sistemos tampa puikiais vairuotojų pagalbininkais, tačiau kartu kelia ir iššūkių. "Šiuolaikinės automobilių saugumo sistemos dirba taip, kad vairuotojas net gali nepajusti padaręs klaidą, nes elektronika sudirba itin tiksliai", – sako VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Pasak jo, saugumo sistemų gausa naujuose automobiliuose dabar laikoma vienu didžiausių iššūkių kalbant apie naujų vairuotojų rengimą ir egzaminavimą. "Visame pasaulyje vyksta diskusijos, kuriomis sistemomis ruošiant mokinį egzaminui ir jį egzaminuojant leisti naudotis, o kuriomis – ne. Kol kas labiausiai į priekį šioje srityje pažengę amerikiečiai ir kanadiečiai, jie jau patvirtinę tam tikras saugumo sistemų egzaminuojant būsimus vairuotojus gaires, Europoje to dar neturime, tačiau tikėtina, kad jau artimu metu jos atsiras", – tvirtina specialistas.

Keli tipai

JAV ir Kanadoje patvirtintose gairėse automobiliuose esančios saugumo sistemos suskirstytos į du tipus – sistemos, skirtos vairuotojo patogumui, ir sistemos, padedančios išlikti saugiam.

Europa, atrodo, linkusi sistemas skirstyti į tris tipus. Sistemos, kurios informuoja, padeda ir pakeičia vairuotoją. Prie pastarųjų, pavyzdžiui, būtų priskiriama avarinio stabdymo sistema, kuri, vairuotojui nesutelkus dėmesio, gali stabdyti automobilį, taip užkirsdama kelią transporto priemonių susidūrimui.

Prie informuojančių sistemų galima priskirti aklosios zonos perspėjimo signalą. Vis dėlto kai kurios sistemos iš padedančių vairuotojui gali tapti tomis, kurios jį pakeičia. Pavyzdžiui ne viename naujame automobilyje nukrypimo nuo eismo juostos kontrolės sistema vairuotoją pirmiausia garsu informuoja apie pakitusią judėjimo trajektoriją, o vėliau elektronika reguliuoja automobilio judėjimo kryptį.

"Būtent tas skirtingas sistemų veikimas, skirtingų gamintojų naudojami kitokie algoritmai ir kelia didžiausią galvos skausmą kalbant apie vairuotojų rengimą ir jų egzaminavimą, nes gali tapti sunku apibrėžti, kada sistemos veikimas buvo tinkamas, t.y., ar sistema nenusprendė suveikti per anksti ir vairuotojas nebūtų pats tik akimirką vėliau atlikęs to paties manevro", – kalba S.Šuminas.

Tikriausiai Europoje pioniere, kalbant apie saugumo sistemų veikimą automobiliuose ir jų daromą įtaką rengiant būsimus vairuotojus, taps Prancūzija, kurios Vidaus reikalų ministerijos užsakymu spalio pabaigoje rengiama konferencija apie šias sistemas ir jų įtaką vairuotojų elgesiui.

Sistemos dar nėra tokios tobulos, kad vairuotojas jomis galėtų pasitikėti 100 proc.

Sistemų subtilybės

Kaune veikiančios vairavimo mokyklos "ARV-Auto" vadovas Valdas Šlepikas sako tokias sistemas vertinantis teigiamai. "Kalbant labai plačiai, turėtume džiaugtis, kad tų saugumo sistemų daugėja ir jos gali išsukti suklydusio vairuotojo uodegą iš kritinės situacijos. Vis dėlto, kalbant apie vairuotojų rengimą ir jų egzaminavimą, mes laikysimės tvarkos, kuri bus patvirtinta Vairuotojų rengimo apraše", – sako pašnekovas.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad ne visos sistemos veikia nuolat. Ir tai yra tiesa. Nukrypimo nuo eismo juostos palaikymo sistema vienuose automobiliuose veikia nuo 40 km/val., kituose – nuo 50 ar 60 km/val. Net ir saugaus atstumo palaikymo jautrumą vairuotojas gali susireguliuoti pats. Automobilis stabdyti pats, vairuotojo pageidavimu, gali labiau priartėjęs prie priešais esančio arba taip daryti dar likus pakankamai dideliam atstumui. "Labai svarbu, kad tie visi saugumo nustatymai būtų vienodi visiems egzaminuojamiesiems, o ne kiekvienas galėtų juos reguliuoti pats, nes tuomet per egzaminą gali atsirasti daug subjektyvumo", – svarsto V.Šlepikas.

Panevėžio darbo rinkos mokymo centro Vairuotojų praktinio mokymo vadovas Vytautas Šakėnas sako sistemų diegimą vertinantis teigiamai, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad šios sistemos iš dalies pernelyg atpalaiduoja vairuotoją. "Galiu pasidalyti ir sava patirtimi. Teko važiuoti vos kelių mėnesių senumo automobiliu su adaptyvia greičio palaikymo sistema. Vairuotojui tereikia prilaikyti vairą, o automobilis pats pristabdo, pagreitėja iki užfiksuoto greičio, tačiau artėjome link žiedinės sankryžos ir automobilis, iš radaro pametęs priekyje važiuojantį, šovė į priekį, tad reikėjo reaguoti greitai ir stabdyti. Šis pavyzdys rodo, kad sistemos dar nėra tokios tobulos, kad vairuotojas jomis galėtų pasitikėti 100 proc.", – įsitikinęs V.Šakėnas.

V.Šlepikas sako vairavimo mokyklos automobilių parke turintis ne vieną automobilį su galinio vaizdo kamera, tačiau tuomet, kai prie vairo sėdi mokiniai ir mokosi automobilio statymo pratimo, kamera uždengiama. "Darome taip, kad mokinys išmoktų pagrindinių vairavimo principų, nes elektronika toks dalykas, kuris vieną dieną veikia, o kitą – ne", – sako vairavimo mokytojas.

Darome taip, kad mokinys išmoktų pagrindinių vairavimo principų, nes elektronika toks dalykas, kuris vieną dieną veikia, o kitą – ne.

Svarbios žinios

Apie pagrindines vairavimo žinias, nepaisant to, kokios saugos sistemos įdiegtos automobilyje, kalba ir "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas S.Šuminas.

"Naujuose automobiliuose yra ir automatinio parkavimo sistemos, tačiau tai nereiškia, kad dabar nebereikia mokėti pastatyti transporto priemonės į garažą ar prekybos centro aikštelėje. Supratimas, kaip tai daryti, turi būti", – įsitikinęs pašnekovas.

Jis kartu atkreipia dėmesį, kad ir tų pagalbinių saugumo sistemų masinis paplitimas šalies automobilių parke užtruks. "Vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius apie 15 metų. Automobiliai po truputį jaunėja, tačiau kol tokiomis sistemomis aprūpintų gatvėse bus bent pusė, reikės luktelėti mažiausiai dešimtmetį. Dabar vairavimo mokyklų automobiliai yra nauji, su naujomis saugumo sistemomis, o žmogus įsigis automobilį be tokių sistemų, tad suprasti, kaip vairuoti be jų, vis dar itin svarbu", – sako S.Šuminas.

Neseniai "Regitra" atnaujino ir savo egzaminams naudojamų automobilių parką. Egzaminą laikantiems reikia sėsti prie "Kia Ceed" vairo. Šie automobiliai jau aprūpinti nukrypimo nuo juostos kontrolės ir avarinio stabdymo sistemomis, o automobilio gale sumontuoti ir parkavimo davikliai.

S.Šuminas sako, kad visos šios sistemos egzamino metu nebus išjungiamos, o su jomis prie vairo sėdantįjį egzaminuojamąjį supažindins egzaminuotojas. "Tik dar kartą noriu priminti, kad, nepaisant visų sistemų, egzaminuojamasis turės parodyti, kad vertina eismo situaciją pats – statydamas automobilį į stovėjimo vietą naudojasi veidrodėliais, keisdamas eismo juostas apsižvalgo. Tad, kaip ir minėjau, pagrindinius saugaus vairavimo dalykus turi žinoti", – tikina S.Šuminas.