Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja transporto priemonių gedimų, kurių vairuotojai savarankiškai įveikti neįstengia. Statistika rodo, kad net ir pradūrę padangą Lietuvos vairuotojai kelyje vis dažniau ieško pagalbos, o ne keičia ją patys.

Paprastai pagalbos kelyje tarnyba kviečiama tada, kai automobilis nebegali pats važiuoti ir jį reikia transportuoti. Automobilio transportavimo paslaugos šiemet sudaro 65 proc. visų pagalbos kelyje paslaugų. Taip yra todėl, kad sugedus automobiliui, kai jis nebevažiuoja, vairuotojai patys jau seniai nebenaudoja tempimo virvės ar kitų vilkimo būdų, o kviečia vilkiką, kuris nugabena transporto priemonę iki automobilių serviso ar stovėjimo aikštelės.

Automobilius dažniausiai tenka transportuoti dėl variklio gedimų. Tokie iškvietimai sudaro 26 proc. visų transportavimo atvejų. Kitos dažnos priežastys, dėl kurių transporto priemones reikėjo transportuoti, yra akceleratoriaus, generatoriaus ar starterio gedimai ir eismo įvykiai. Šiais metais išaugo iškvietimų, kurių priežastis yra automobilio padangų problemos. 32 proc. pagalbos kelyje iškvietimų sudaro padangų ir ratlankių keitimas bei montavimas.

Smulkius gedimus atvykę pagalbos specialistai paprastai pataiso vietoje. Rimtesnio gedimo atveju transporto priemonė yra nugabenama į artimiausias dirbtuves, o vairuotojui draudimas kompensuoja kelionės išlaidas iki jo kelionės tikslo. Pagalbos tarnybos padeda automobilyje palikus raktelius ir netyčia užtrenkus dureles, neužvedant automobilio, pasibaigus degalams ar įvykus kitai bėdai kelyje.

Pernai atliktas tyrimas parodė, kad 39 proc. Lietuvos vairuotojų kelyje įvykus nenumatytoms aplinkybėms prašo sutuoktinių ar kitų šeimos narių pagalbos, trečdalis kreipiasi į draugus ir kolegas. 10 proc. vairuojančių žmonių tokiomis aplinkybėmis kviečiasi pagalbą kelyje, o 6 proc. užsisako taksi ar pavėžėjimo paslaugą. Tyrimo duomenimis, mažiausia dalis Lietuvos vairuotojų – 4 proc. – stabdo keliu važiuojančias kitas transporto priemones ir jų vairuotojų prašo degalų.