Pakeitė nuomonę

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis radijo laidoje prakalbo apie automobilių mokesčio įvedimą. Pasak V.Mazuronio, tokio sprendimo tikslas būtų per mokesčius spręsti problemas, susijusias su automobiliais. "Norime gyventi švarioje ir saugioje Lietuvoje. Įstatymas turi būti taikomas – tie žmonės, kurie šiandien turi tuos senus automobilius, tegul juos ir turi. Tie automobiliai tegul būna neapmokestinti, bet jeigu žmogus norės keisti automobilį ir įsigyti dešimties ar penkiolikos metų senumo automobilį iš Vakarų Europos, per mokesčius turime padaryti taip, kad tas šlamštas nebūtų pas mus gabenamas", – radijo laidoje tvirtino politikas.

Įdomu, kad dar būdamas aplinkos ministru V.Mazuronis laikėsi kitokios nuomonės. Tuomet jis tikino, kad mokestis už taršius automobilis būtų per skausmingas gyventojų piniginėms. "Žmonės ne iš gero gyvenimo važinėja 15 metų ir senesniais automobiliais, todėl kažin ar papildomas jų apmokestinimas būtų tikslingas", – prieš keletą metų sakė dabar Europos Parlamente besidarbuojantis V.Mazuronis.

Raginimus įvesti automobilių mokestį Lietuvos politikai jau ne vienus metus girdi iš Europos institucijų. Tarptautinio valiutos fondo misijų mūsų šalyje atstovai kaskart Lietuvai palieka tas pačias rekomendacijas – įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokestį. Dar 2011-aisiais Europos Komisija siūlė mūsų šaliai įtraukti į mokesčių sistemą automobilių registracijos ir savininko mokestį, tačiau valdžios atstovai tvirtindavo, kad lietuviams tai per didelė našta.

Modelis jau parengtas

Įstatymo projektą, siūlantį apmokestinti automobilių savininkus, šios kadencijos Seime buvo registravęs ir parlamentaras Stasys Brundza. Jis siūlė, kad mokestis už automobilį siektų nuo 70 iki 100 eurų. Buvusio lenktynininko skaičiavimais, tokio tarifo mokestis šalies biudžetą papildytų maždaug 83 mln. eurų kasmet. Vis dėlto šis siūlymas taip ir liko dūlėti kažkur Seimo archyvuose.

Kol kas rimčiausiai automobilio mokesčio įvedimo Lietuvoje galimybėmis ir jo tipais domėjosi Aplinkos ministerija. Joje prieš metus buvo pristatyta "BGI Consulting" atlikta ataskaita apie galimus automobilių mokesčio Lietuvoje variantus. Tuomet vienas iš ataskaitos autorių Edvinas Bulevičius teigė, kad svarstytos keturios alternatyvos. Pagrindinis kriterijus, kuris buvo pasirinktas kalbant apie šį mokestį – CO2 kiekis. Kaip papildomas kriterijus buvo įtrauktas ir degalų tipas. Tai reiškia, kad skirtingai turėtų būti apmokestinami benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Automobilių apmokestinimą būtų galima sieti ir su automobilio variklio kubatūra. Papildomu šio mokesčio kriterijumi taip pat taptų degalų tipas. E.Bulevičiaus teigimu, šis mokestis lengviausiai suprantamas mokesčių mokėtojams. Ketvirtas prieš metus pasiūlytas variantas – mokestį sieti su euro emisijos klase, kaip papildomus kriterijus naudojant degalų tipą ir variklio tūrį. Toks mokesčio tarifas būtų grindžiamas vidutine tam tikros klasės automobilių tarša.

Sudarant galimus automobilių mokesčio Lietuvoje tarifus buvo remtasi Didžiosios Britanijos ir Švedijos patirtimi. Pristačius ataskaitą buvo pasiūlyti ir konkretūs tarifai. Benzininiams automobiliams siūlytas mokestis svyruotų nuo 0 iki 160 eurų, dyzeliniams (dėl to, kad šie varikliai taršesni) – nuo 0 iki 300 eurų.

Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Živilė Liberienė, tvirtino, kad ataskaita jau yra įvertinta ministerijos specialistų, tačiau su automobilio mokesčiu susijusio įstatymo gimimas bus nulemtas politinės valios.