Kuo skiriasi hibridiniai automobiliai?

  • Teksto dydis:

Praėjusio šimtmečio pabaigoje pirkėjai, rinkdamiesi, kuo bus varomas jų automobilis, turėjo du variantus: benziną ir dyzeliną. Dabar prie šių variklių tipų prisijungė ir elektrinis, tačiau jo savybės tenkina ne kiekvieną, tad nemenką rinkos dalį užima ekologišką važiavimą ir praktiškumą suderinantys hibridiniai automobiliai, turintys du variklius: vidaus degimo (benzininį arba dyzelinį) ir elektrinį.

Pranašumai ir trūkumai

Apie vidaus degimo varikliais varomus automobilius daug klausimų mums jau seniai nekyla. Jie gatvėmis važinėja antrą šimtmetį, o varomi energija, gaunama degimo kameroje sprogstant oro ir degalų mišiniui. Jis sprogsta kelis tūkstančius kartų per minutę, taip ne tik kurdamas energiją, bet ir skleisdamas ausiai malonų garsą. Šio variklio problema – mažai efektyvus, per ilgus metus naudingumas neperžengė 30–40 proc. ribos. Likusi energijos, išskirtos degant mišiniui, dalis tuščiai nuteka į aplinką šilumos pavidalu.

Kitame automobilių pasirinkimo spektro gale – vien elektra varomi. Pastarąjį dešimtmetį galime stebėti sparčiai populiarėjantį šį segmentą ir technologinį judėjimą į priekį. Elektromobilių bateriją pripildyti užtrunka dešimtis kartų ilgiau nei vidaus degimu varomų automobilių, bet tai atperka gerokai mažesnės kasdienių kelionių ir automobilio išlaikymo išlaidos. O ką jau kalbėti apie aplinkos tausojimą ir komfortą važiuoti tyliai.

Tarp šių dviejų kraštutinių pasirinkimų įsikūrusi hibridų teritorija, kurią galima išskirstyti į tris pagrindinius tipus: įprasti savaime įsikraunantys ("self charging"), švelnieji ("mild") ir iš tinklo įkraunami ("plug-in"). Vienas nuo kito smarkiai skiriasi, o įkraunami iš tinklo kaip "Peugeot 3008 Hybrid4" ar "Volkswagen Golf GTE" pranašumų turi bene daugiausia.

Daug praktiškesni

Technologiškai arčiausiai elektromobilių yra iš tinklo įkraunami hibridai, kuriuos lengvai nuo įprastų automobilių galima atskirti dėl dviejų bako durelių: viena dengia benzino ar dyzelino baką, kita – elektros įkrovimo lizdą. Iš tinklo įkraunami hibridai neretai siūlomi kaip vienas jau esančio modelio variantų, pavyzdžiui, "Peugeot 3008" ar 508 galimi tiek su įprastais varikliais, tiek įkraunamais hibridiniais, kaip ir "Volkswagen Golf" ar "Passat". Jie suteikia pasirinkimo laisvę – klientas pirma išsirenka automobilį ir tik tada gali dairytis norimo variklio.

Šio tipo hibriduose puikiai dera geriausios elektromobilių ir įprastų automobilių savybės. Visiškai įkrovus bateriją vien elektra galima įveikti apie pusšimtį kilometrų, o vykstant į tolesnę kelionę galima nesukti galvos, ar pakeliui bus galimybė įkrauti bateriją – po gaubtu sumontuotas vidaus degimo variklis leis nuvažiuoti didelį atstumą nesustojus.

Hibrido bateriją įkrauti galima iš namų tinklo per kelias valandas, o įsirengus greito įkrovimo stotelę – dar greičiau. Statistika liudija, kad mieste gyvenantis žmogus vidutiniškai per dieną nuvažiuoja iki 50 km, tad daugelis tokio tipo hibridų kasdien gali būti naudojami kaip elektromobiliai.

Hibrido bateriją įkrauti galima iš namų tinklo per kelias valandas, o įsirengus greito įkrovimo stotelę – dar greičiau.

Džiugina sąnaudos

Iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai pasižymi neįtikėtinai mažomis degalų sąnaudomis ir dažnai didele bendrąja galia. Pavyzdžiui, "Volvo XC40", išvystantis 262 AG, 100 km vartoja vos 2–2,4 l benzino. Keturiais ratais varomo SUV "Peugeot 3008" hibridinė sistema pasiekia net 300 arklio galių, o degalų sąnaudos siekia vos 1,3–1,4 l 100 km.

Dėl talpios baterijos ir galingų elektrinių variklių šie modeliai turi kelis važiavimo režimus. Pirmas ir jau aptartas – važiavimas vien elektra, dažniausiai idealus pasirinkimas kasdien keliauti mieste. Anksčiau minėti "Peugeot" hibridiniai automobiliai vien elektra gali pasiekti iki 135 km/val. greitį – tai leidžia visapusiškai naudoti elektrinį režimą net ir užmiestyje. Baterijai pasiekus žemesnį įkrovos lygį arba važiuojant dinamiškiau, įsijungia hibridinis režimas, tada automobilis naudoja abu variklius. Tik elektros režimą naudojantys hibridiniai modeliai yra prilyginami elektromobiliams ir gali patekti į ribotų emisijų zonas miestuose.

Dinamiško vairavimo entuziastams labiausiai patinka sportiško važiavimo režimas. Juo važiuojant vidaus degimo varikliui talkina elektra ir taip išgaunama maksimali galia bet kuriuo sūkių diapazonu. Elektrinio variklio savybė bet kada į ratus perteikti 100 proc. generuojamos galios akceleratoriaus paminą padaro itin jautrią kojos judesiams, o iš tinklo įkraunami hibridai yra dinamiškesni, palyginti su tik vidaus degimo varikliais varomais konkurentais. Ne be reikalo daug hiperautomobilių kaip "Ferrari SF90 Stradale", "Koenigsegg Gemera" ir kitų yra iš tinklo įkraunami hibridai.

Pradžia – dar 1997 m.

Pirmieji įprasti hibridai gatvėse pasirodė dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai 1997 m. buvo pristatytas "Toyota Prius". Šių modelių vidaus degimo variklis veikia kartu su elektriniu, kuriam energiją tiekia nedidelės talpos baterija. Elektrinio variklio vaidmuo čia gana didelis ir veikia dažniausiai tada, kai įprastam varikliui reikėtų generuoti daugiausia energijos ir tai būtų neefektyvu sąnaudų atžvilgiu, pavyzdžiui, pajudant iš vietos ar manevruojant mieste nedideliu greičiu.

Šių hibridų baterija pati įsikrauna naudodama regeneracinę stabdymo energiją ir variklio galią važiuojant, o benzininis ir elektrinis varikliai persijungia nepastebimai, tad naudojimasis tokiu automobiliu nesiskiria nuo įprasto.

Kitas ir bene mažiausiai pastebimas tipas yra vadinamieji švelnieji hibridai – tokias sistemas naudoja "Audi", "Suzuki", "Volkswagen" ir dar keli gamintojai. Jomis aprūpinti automobiliai greitėja naudodami degalus, o elektros variklis rūpinasi tik kai kuriomis operacijomis ir agregatais: padeda paleisti variklį, leidžia jam nedirbti stabdant, stovint spūstyse ar kartkartėmis važiuojant pastoviu greičiu. Ši hibridinė sistema elektra aprūpina ir tokius agregatus kaip klimato kontrolė ar multimedijos sistema, taip sumažindama krūvį, tenkantį vidaus degimo varikliui.

Tai yra trys pagrindiniai hibridinių automobilių tipai, tačiau nėra abejonių, kad iš tinklo įkraunami hibridai netolimoje ateityje taps populiariausiais modeliais dėl išskirtinės galimybės suderinti ekologiją ir praktiškumą ilgose kelionėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

iš nuosavo

iš nuosavo portretas
namie nekraunu, nors turiu įsirengęs, geriau mieste, kol galima nemokamai, stotelė pėsčiomis nuo namų 15min, pas mane elektra gali nuvažiuot iki100km, tai jei neišndu iš miesto - benzo iš vis nereikia. per gerus metus tų besikraunančių gerokai padaugėjo, reik pasižiūrėt kada stotelė laisva ir tada lėkt kad neužimtų. kur krautis daugiabutyje tai jo... nesąmonė

Gyvenat sovietinių

Gyvenat sovietinių portretas
blokų rajone kur elektrinį automobilį krautis, jeigu ir pastatyt šalia namų nėra kur... tai kur čia tie privalumai
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių