Fiksuoja augimą

Statistika rodo, kad elektromobilių ir vadinamųjų automobilių hibridų skaičius Lietuvoje auga. 2014 m. pabaigoje šalyje iš viso buvo įregistruota apie 60 elektra varomų transporto priemonių, o 2017 m. jų jau buvo virš 600. Dar daugiau registruota hibridų – 2014 m. pabaigoje jų registruota apie 1,6 tūkst., o pernai – beveik 8 tūkst.

Nors daug įtakos elektromobilių ir hibridų skaičiaus augimui turėjo infrastruktūros plėtra – įkrovos stotelių atsiradimas, parkavimosi privilegijos ir augantis žmonių sąmoningumas, bendras šių transporto priemonių skaičius šalies automobilių parke tėra lašas jūroje.

Stotelių tinklas

Šiuo metu prie pagrindiniais Lietuvos kelių yra įrengta dvylika elektromobilių įkrovimo prieigų. Jose vairuotojai nemokamai gali įkrauti elektromobilius ar hibridus.

Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininko Lauryno Jokužio teigimu, tokio skaičiaus stotelių nepakanka, mat  elektromobiliu neatvažiuojama į stotelę specialiai jį įkrauti – atvažiavus jis tiesiog yra paliekamas toje stovėjimo aikštelėje, kur yra įkroviklis.

"Elektromobilių įkrovimo stotelių Lietuvoje neužtenka, nepaisant to, kad dabar vykdomi tam tikri projektai greitkeliuose, leidžiantys pasiekti tam tikrus tolesnius atstumus elektromobilių entuziastams – pavyzdžiui, nuvažiuoti iki Palangos ir pan. Geriausia stoteles būtų įrengti miestuose, ypač ilgesnio laiko parkavimo vietose, kur tą automobilį iš tikrųjų žmonės palieka. Mažesniuose miesteliuose tų įkrovos stotelių faktiškai nėra. Tačiau ir didesniuose miestuose jų labai trūksta", – skundėsi L.Jokužis.

Įkrovimo laikas nuo 0 proc., priklausomai nuo stotelės, gali būti įvairus: nuo 2–3 iki 6–8 valandų. Kita vertus, L.Jokužis tikina, kad važinėjant dažiausiai iškraunama ne daugiau nei 70 proc., tad tas įkrovimas netrunka nė valandos, nors net ir tiek neišeitų įkrauti mažesniuose miesteliuose, kuriuose įkrovos stotelių nėra nė kvapo.

Susisiekimo ministerijos atstovė Gintarė Saulytė-Šulgat patvirtino, kad iki 2022 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 28 elektromobilių didelės galios įkrovos prieigas prie pagrindinių šalies kelių.

Taip pat ne mažiau 100 stotelių iki 2020 m. bus įrengta kurortuose, miestuose ir jų priemiesčiuose, kur gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Šiomis stotelėmis penkerius metus bus galima naudotis nemokamai. Be to, jas visas planuojama sujungti į bendrą sistemą ir skelbti informaciją apie stotelių vietą ir užimtumą.

Svarbu kaina

L.Jokužis išskiria dar vieną opią problemą – per didelę elektra varomų lengvųjų automobilių kainą ir lengvatų trūkumą.

"Labiausiai nuo elektromobilių atgraso lengvatų nebuvimas. Pavyzdžiui, Norvegijoje, įvertinus pragyvenimo lygį ten ir Lietuvoje, elektromobilį galima įsigyti gerokai pigiau nei pas mus. Taip pat nėra bendros plėtros strategijos. Teko kalbėti su Susisiekimo ministerijos atstovais, kitais politikais, tai jie sakė, kad tai nėra prioritetinė sritis ir tam reikia per daug pinigų", – atviravo L.Jokužis.

Kalbėdamas apie Seime planuojamas lengvatas švariajam transportui, L.Jokužis kol kas buvo skeptiškas.

"Lengvatų pasiūlymas keliamas nuo 2013 m., bet jis niekada nebuvo priimtas. Nemanau, kad bus priimtas ir dabar. Neblogas elektromobilis nuvažiuoja 350 km, o Lietuvoje tai yra per akis, tačiau jo kaina – beveik 34 tūkst. eurų. Kodėl ne 28 tūkst. eurų? Tai labai pagyvintų jų perkamumą", – įsitikinęs L.Jokužis.

Elektromobilių plėtra Lietuva yra 20 kartų atsilikusi nuo ES.

Maža to, pasak jo, įsigijus elektromobilį galima sutaupyti laiko ir pinigų jam remontuoti.

"Daug kas priklauso ne nuo paties elektromobilio, o nuo to, kur ir kaip jis bus įkraunamas. Sakoma, kad jei neįsikrovė elektromobilis, tai bus kokie 5 proc. paties elektromobilio kaltės, o 95 proc. įkroviklio. Kiek kainuoja pakeisti bateriją? Kam ją išvis keisti. Geriau būtų pasikeisti patį elektromobilį. Daugelis elektromobilių gamintojų duoda 5–8 metų garantiją akumuliatoriams, o jų keitimas atsieitų apie 5 tūkst. eurų. Vis dėlto technologijos sparčiai vystosi – kol susidėvės baterija, to elektromobilio vertė nukris iki kokių 7–8 tūkst. eurų. Dar 5 tūkst. eurų investuoti į jį nelogiška. Turbūt geriau būtų tokį elektromobilį parduoti ir nusipirkti naują", – aiškino L.Jokužis.

Su tuo, kad elektromobiliai Lietuvoje – per brangūs, sutinka ir  G. Saulytė-Šulgat. Anot jos, daugelį žmonių atgraso didelė naujų elektromobilių kaina, tačiau, siekiant pakeisti šią situaciją, yra įvesta keletas skaitinimo priemonių. Pavyzdžiui, yra numatytas nemokamas elektromobilių parkavimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įteisinti Kelių eismo taisyklių pakeitimai, dėl kurių  elektromobiliams leista važiuoti viešajam transportui skirtomis eismo juostomis.

Susisiekimo ministerija kelia tikslą, kad iki 2020 m. visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 5 proc. per metus parduodamų naujų automobilių, o 2025 m. – 10 proc.

Tai skamba šiek tiek optimistiškai, atsižvelgus į tai, kad šiuo metu tik 0,048 proc. visų Lietuvoje registruotų transporto priemonių sudaro elektra varomos transporto priemonės.

"Šie skaičiai yra labai maži šiandien. Tarp Europoje registruotų transporto priemonių vidutiniškai yra 1 proc. elektromobilių, o Lietuvoje šis lygis nesiekia net 0,05 proc. Jeigu siektų vidurkį,  mūsų šalyje būtų apie 14 tūkst. elektromobilių. Galima sakyti, kad elektromobilių plėtra Lietuva yra 20 kartų atsilikusi nuo ES", – pabrėžė L.Jokužis.