Įgūdžių mokykla – ne vien ant asfalto

– Ką jums reiškia prasidedantis motociklininkų sezonas?

– Motociklininkė esu beveik penkiolika metų, tad man šis sezonas – dovana, kurią gaunu kiekvienais metais, ir tampu dėkinga pasauliui, kad važiuoju ir galiu patirti tą visą gėrį, kurį suteikia motociklas. Esu laiminga ir ta laime norisi ne tik užkrėsti kitus, bet ir paraginti daryti tai atsakingai. Motociklas – ne vien dviratė transporto priemonė, motociklizmas – tai požiūris, kuris dažnai skiriasi netgi tarp motociklininkų. Motociklizmo formų yra įvairių: nuo susisiekimo priemonės iki kelionių žirgo, nuo varžybų ar sporto priemonės iki įvaizdžio elemento visuomenėje. Todėl, žvelgiant į pradedantį motociklininką, norisi paklausti: kodėl nori vairuoti motociklą? Ar dėl to, kad aplinkiniai tuo žavisi, o galbūt nori kažkam įrodyti, gal net ir sau, kad gali? Gal tai netikėtai atrastas ir pakerėjęs laisvės pojūtis? Traukia technika, sportas, varžybos, greitis? Patogu važinėti iš taško A pro B į C, taupiau ir patogiau? Gal esate iš tų, kurie tiesiog jautė, kad tai yra būtent tai?

– Kodėl taip svarbu rasti atsakymus į šiuos klausimus?

– Motociklas yra didelės rizikos transporto priemonė, todėl labai svarbu suvokti, kokia išties šios kelionės vertė. Važiuodamas motociklininkas privalo išlikti budrus, saugoti tiek save, tiek kitus. Aš vairuoju motociklą, nes jis nuveža mane į atokiausias ir gražiausias vietas, o kad ši kelionė tęstųsi ilgai – vairuoju atsakingai ir saugiai. Man tai reiškia būti atidžiai. Važiuodama galvoju apie save ir apie tą, kuris yra arčiausiai manęs: kaip jis elgiasi, ar mato mane, ką galėčiau dar padaryti, kad abu atsižvelgtume vienas į kitą. Nuolatos iš anksto stebiu kitus, prie jų prisitaikau ir tikiuosi, kad jie prisitaikys prie manęs.

Motociklas nuveža mane į atokiausias ir gražiausias vietas, o kad kelionė tęstųsi ilgai – vairuoju atsakingai.

 

– Į ką svarbu atsižvelgti būsimiems motociklininkams?

– Jei planuojate važinėti ne vienas, labai svarbu tinkama kompanija – ieškokite tol, kol ją atrasite. Netinkama kompanija gali nuskubėti ir palikti jus už nugaros, tad nesąmoningai norėsis lėkti, net jei tai ir tampa nesaugu. Jeigu turi tarsi vytis kitus – drąsiai keisk kompaniją. Mūsų, motociklininkų, yra daug, tikrai būsimas motociklininkas atras saugiu tempu važiuojančių ir panašaus požiūrio į motociklizmą žmonių. Praėjo laikai, kai važinėta be šalmų, nes jų nebuvo. Dabar turime didelį apsaugų pasirinkimą, tad įsigyti jų – privalu. Šalmas – tik naujas ir pats kokybiškiausias, kiek galima sau leisti, nugaros apsauga – stipresnė nei porolonas, įsiūtas striukėse. Šarvai arba alkūnių ir pečių, kelių apsaugai, tinkami batai – taip pat būtina. Negalima manyti: ai, įsigysiu vėliau. Tas laikas jau gali ir nebeateiti.

– Ką reikėtų žinoti motociklininkui, kad tinkamai pasiruoštų egzaminui „Regitroje“?

– Teisė vairuoti motociklą, kaip ir pats egzaminas – tik pradžia, kai leidžiama pagaliau savarankiškai važinėti gatvėmis. Puiku, jei egzaminas išlaikytas užtikrintai ir neabejota pasirinktais sprendimais. Visgi svarbiausi – ne per egzaminus atliekami nugludinti manevrai, o išsiugdytas motociklininko saugus požiūris į eismą – į savo paties elgesį ir pasirinkimus, kad kelionė tęstųsi ilgai ir sėkmingai. Ne šiaip prašome egzamino metu atlikti „gyvatėlę“, „aštuonetuką“ ar važiuoti pėsčiojo greičiu. Kiekvienas manevras turi savo prasmę. Pavyzdžiui, lėtoje „gyvatėlėje“ įgundama sukti vairą ir išlaikyti pusiausvyrą važiuojant lėtai, taip pat valdyti greitį su sankaba ir / ar kojiniu stabdžiu. Greitoje „gyvatėlėje“, kai jau kūnu lenkiamas motociklas, išmokstama posūkių technikos, suprantama, kaip veikia išcentrinės jėgos, kaip valdomas motociklas vairuotojo korpusu. Važiavimo „aštuonetuku“ manevras išugdo žvilgsnio svarbą – važiuodami motociklu turime žiūrėti ten, kur norime nuvažiuoti. Tad, pakaitomis sukdami į kairę ir į dešinę, žvilgsnį turime vesti toliau, kur dar tik nuvažiuosime. Toks įgūdis labai svarbus norint išvengti ir kliūčių kelyje. Jeigu bijote duobės kelyje, bet žiūrite į ją – ten ir įvažiuosite. Visada reikia ieškoti išeities, kur važiuoti.

– Kokių dažniausiai pasitaiko klaidų egzamino metu ir kodėl?

– Gal ir nuliūdinsiu, bet dažniausiai daromos klaidos nėra tas dalykas, kurį būtina žinoti laikant egzaminą. Daugelis per A kategorijos egzaminus galvoja kiek kartų, pavyzdžiui, atliekant lėtus pratimus galima koja paliesti žemę (vienas palietimas yra nekritinė klaida, tokių galima padaryti ne daugiau kaip penkias) ar kad tik nekliudytų gairelės atlikdamas manevrus (kliudyti manevro metu neleidžiama – tai kritinė klaida), ar kad būtina pasiekti tam tikrą greitį, atliekant „briedžio“ testą. Visgi svarbiausia ne tai – manevrai tik forma, kai pademonstruojate, ar suprantate turinį. Jei sausai iškalami manevrai, tačiau nesuvokiama jų prasmė ir nesugebama pritaikyti šių įgūdžių, kurių reikės eisme realiomis sąlygomis, vadinasi, turinys dar nesuprastas. Jį būtina suprasti ne dėl „Regitros“, ne dėl egzamino, ne dėl blizgančio plastikinio vairuotojo pažymėjimo. Tai svarbu dėl savo paties gyvybės. Tai reikalinga ir dėl kitų saugumo, bendros pagarbos ir Kelių eismo taisyklių laikymosi. Vairuodami motociklą esate gerokai mažesnių gabaritų, tad pamatyti jus kur kas sudėtingiau, o ir užgauti galima greičiau. Ant motociklo – jokio kėbulo, tik jūsų kūnas, todėl ne tik gerai vairuoti, bet ir tinkamai valdyti motociklą yra privaloma.

– Koks jūsų praktinis patarimas motociklininkams?

– Man teko išbandyti keletą motociklų tipų, kol atradau save enduro srityje. Enduro – tai keliavimas ten, kur nėra asfalto, nebūtinai yra ir žvyrkelis. Bekele to nevadinčiau, nes vis tiek net gūdžiausiame miške lekiu keliukais, kad ir kokie siauri, klampūs, su kliūtimis ar paslėpti jie būtų. Ten nėra įvaizdžio, ten nesvarbu, kas tu esi visuomenėje, – lieki tik tu, gamta ir motociklas. Tad, gavę motociklininko pažymėjimą ir apšilę pirmą sezoną ant asfalto, vėliau būtinai sėskite ant tinkamo motociklo ir važiuokite į mišką. Naujokui ten tikra įgūdžių kalvė: smėlis, žvyras, šaknys, dumblas, šlapia žolė, medžių lapai, provėžos, akmenys. Mokydamasis valdyti motociklą ant įvairių dangų esi priverstas tarsi susilieti su juo į viena, čia sužinai, kaip apskritai sutvertas motociklas. Žvilgsnis į natūralų kelią išlaisvina, keičia požiūrį ir praplečia ribas.