Per gatvę į mokyklą – nekalbant telefonu

Skubėti – pavojinga

"Nerimą, išleidę vaikus į mokyklą, jaučia visi tėvai, tačiau labiausiai jaudinasi tie, kurių atžalos į ją pirmą kartą keliauja savarankiškai", – tvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė komisarė-inspektorė Aistė Dijokaitė, parašiusi knygą "Kelių eismo taisyklės vaikams".

Leidinio autorės teigimu, tėvai, palinkėję saugaus kelio į mokyklą, vaikams turėtų priminti ir svarbiausius savisaugos reikalavimus bei kontroliuoti, ar jų laikomasi.

"Tėvai, kurie nusprendžia, kad jų vaikai jau patys gali eiti į ugdymo įstaigą, turėtų parinkti ne patį trumpiausią, tačiau patį saugiausią atstumą. Geriausia, kad vaikai su savimi turėtų ir kelio schemą, kurioje būtų pažymėti svarbiausi objektai – pavyzdžiui, stadionas, parduotuvė ar panašiai", – patarimus dalijo pareigūnė.

Svarbu, kad visą maršrutą iki mokyklos vaikas kelis kartus įveiktų lydimas tėvų.

"Vėliau, kai vaikas kelis kartus į mokyklą nueis savarankiškai, reikėtų į mokyklą jį palydėti vėl, atkreipiant dėmesį, ar jis nenuklydo nuo tėvų parinkto saugaus maršruto, ar elgiasi saugiai", – priminė A.Dijokaitė.

Daug eismo nelaimių, policijos pareigūnų teigimu, kelyje įvyksta dėl skubėjimo, todėl priminti vaikams, kad kelyje niekuomet nereikia skubėti, ragina ir pašnekovė. "Reikia vaikams akcentuoti, kad kelyje svarbiausia budrumas ir apdairumas", – tvirtino A.Dijokaitė.

Nerimą, išleidę vaikus į mokyklą, jaučia visi tėvai, tačiau labiausiai jaudinasi tie, kurių atžalos į ją pirmą kartą keliauja savarankiškai.

Kitokie eismo dalyviai

Pareigūnės teigimu, šiandieninis saugumo kelyje priešas – ne tik blogas matomumas ar prastos oro sąlygos, tačiau ir naujosios technologijos.

"Tėvai turėtų vaikams priminti, kad eidami per gatvę jokiu būdu nežaistų telefonu, nesiklausytų muzikos per ausinukus", – priminė A.Dijokaitė.

Taip pat nederėtų pervertinti ir šviesoforu reguliuojamų perėjų saugumo.

Pasak knygos "Kelių eismo taisyklės vaikams" autorės, atžaloms reikia išaiškinti ir akių kontakto su transporto priemonės vairuotoju svarbą.

"Tik tuomet, kai transporto priemonės vairuotojas pamatė pėsčiąjį ir visiškai sustojo prieš pėsčiųjų perėją, galima žengti į važiuojamąją dalį. Ypač svarbu įsitikinti, kad sustojo ir kita eile važiuojantys automobiliai", – pabrėžė A.Dijokaitė.

Pasak jos, reikia suvokti, kad vaikui adaptuotis eisme daug sunkiau dėl jo fizinių savybių, pirmiausia – dėl ūgio. Mažųjų piliečių nematyti ne tik iš už didelių transporto priemonių – troleibusų ar autobusų, tačiau jie sunkiai pastebimi ir iš už lengvųjų automobilių, o patys to nesuvokia.

"Vaikų rega ir klausa taip pat kitokia nei suaugusiųjų. Jų regėjimo kampas siauresnis, o smegenys vaizdus atkuria lėčiau, todėl vaikas gali tinkamai neįvertinti automobilio greičio ir atstumo iki jo", – aiškino policininkė.

Iš ugdymo įstaigų mokykliniais ar maršrutiniais autobusais parvežamus vaikus tėvai turėtų pasitikti toje gatvės ar kelio pusėje, kurioje moksleivis išlips, kad, pamatęs tėvus, nebėgtų per kelią.

Jeigu tėvai vaikus į mokyklą veža automobiliu, turėtų atminti, kad specialios kėdutės būtinos mergaitėms ir berniukams iki 135 cm ūgio.

Vėliau juos galima vežti ir be jų, tačiau vaikas turėtų būti tinkamai prisegtas saugos diržu – jis turėtų driektis ne per kaklą, o per petį.

Vaikas dėl eismo įvykio negali būti kaltas. Jis paprasčiausiai buvo neatsargus, o kaltę turėtų prisiimti suaugęs asmuo.

Pėsčiųjų viršenybė

Transporto priemonių vairuotojai ne tik pirmosiomis rugsėjo dienomis, tačiau ir per visus mokslo metus turi būti itin atidūs prie mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir visur, kur yra kelio ženklas "Vaikai".

"Kelių eismo taisyklėse yra apibrėžta: kelio ženklu "Vaikai" pažymėtą kelio ruožą vairuotojas turi važiuoti tokiu greičiu, kad, esant reikalui, galėtų sustabdyti transporto priemonę", – atkreipė dėmesį A.Dijokaitė.

Ši taisyklė galioja ir tiems vairuotojams, kurie užmiesčio kelyje apvažiuoja sustojusį mokyklinį autobusą.

"JAV galioja taisyklė: mokinius vežančiam autobusui sustojus ir įjungus papildomą avarinę signalizaciją, kitų transporto priemonių vairuotojai turi visiškai sustoti, kad vaikai galėtų saugiai kirsti gatvę", – pastebėjo pareigūnė.

Lietuvoje galiojančiuose įstatymuose apibrėžta, kad vaikai iki 10 metų turi teisę per kelią būti palydėti suaugusio asmens.

Vairuotojai taip pat turėtų atminti, kad kelio ženklo "Gyvenamoji zona" ribose negalima važiuoti didesniu nei 20 km/val. greičiu, o pėstieji čia turi pirmenybę prieš transporto priemones.

"Ypač atidūs šioje zonoje turėtų būti vairuotojai, važiuojantys atbuline eiga, nes vaikus itin sunku pastebėti", – teigė pašnekovė.

Pasak jos, vaikų saugumas kelyje priklauso nuo suaugusiųjų požiūrio į eismo saugumą.

"Vaikas dėl eismo įvykio negali būti kaltas. Jis paprasčiausiai buvo neatsargus, o kaltę turėtų prisiimti suaugęs asmuo", – pokalbį baigė A.Dijokaitė.