Europa nesutaria dėl KET pažeidimų: lietuvis, praradęs teises svetur, Lietuvoje gali vairuoti toliau

  • Teksto dydis:

Jeigu lietuviui teisė vairuoti atimama užsienio šalyje, grįžęs į tėvynę jis gali gauti naują pažymėjimą ir Lietuvoje sėkmingai vairuoti toliau. Lietuvos policija tikina, kad šioje situacijoje irgi nieko padaryti negali, – kokia atsakomybė už pažeidimus taikoma vairuotojams, kiekviena Europos Sąjungos (ES) valstybė sprendžia individualiai, praneša LNK.

ES siekia užtikrinti didesnį saugumą keliuose. Europos Komisija neseniai išsikėlė du tikslus: trumpalaikį, iki 2030 metų perpus sumažinti žūčių ir patirtų sužalojimų keliuose skaičių, ir ilgalaikį – kad iki 2050 metų žuvusiųjų skaičius keliuose būtų lygus nuliui.

Dokumentai dokumentais, o štai realybė atrodo visai kitaip.

Marius gyvena Lietuvoje, tačiau važinėja į komandiruotes užsienyje. Jis pasakojo savo istoriją.

„Norvegijos Karalystėje viršijus greitį atėmė vairuotojo pažymėjimą pusei metų. Grįžau į Lietuvą, „Regitroje“ pasakiau, kad atėmė. Kiti žmonės sako, kad pametė ar dar kažką, bet pasakiau, kad atėmė. Po 2–3 savaičių išdavė naują. Nemelavau ir problemų nebuvo“, – pasakojo jis.

Jis sako nustebęs, kad „Regitra“, kuri išduoda vairuotojų pažymėjimus, net nesureagavo į jo prisipažinimą praradus teises svetimoje šalyje.

„Domėjausi, internete skaičiau, kas gali būti ir kaip. Perskaičiau, kad dauguma žmonių, kurie pametė ar atėmė iš jų, grįžo į Lietuvą ir išsėmė naujas, nes neturi bendros duomenų bazės ar kažko tokio, aš nežinau tiksliai, ten jau jų problemos. Nesigilinau, nesiginčijau“, – sakė Marius.

Pasirodo, kad tokia praktika vadinama teritoriniu teisės vairuoti apribojimu. Tai reiškia, kad lietuvis, nuvykęs į bet kurią ES šalį ir padaręs Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, už kurį ta šalis jam atėmė teisę vairuoti, grįžęs į Lietuvą gali išsiimti naują pažymėjimą ir Lietuvoje automobiliu važinėti toliau.

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas sakė, kad visai nesvarbu, ar vairuotojas prisipažįsta, kad iš jo buvo atimtos teisės, ar meluoja, kad jas pametė, – rezultatas vis tiek bus tas pats: „Nėra suvaržymų šitoj vietoj“.

„Regitrai“ tokia problema žinoma jau seniai, ji aktualiausia automobiliu keliaujantiems turistams ir emigrantams daugelyje Europos šalių.

„Keičiamės informacija apie būsenas vairuotojų pažymėjimų, tai mes žinome: jeigu olandui Olandijoje atimta teisė vairuoti, tai jis Lietuvoje tikrai negaus vairuotojo pažymėjimo. Lygiai taip pat, jei lietuviui Lietuvoje atimta, nesvarbu, kad jis persikraustys nuolatiniam gyvenimui į Vokietiją, jis ten negaus vairuotojo pažymėjimo“, – aiškino S. Šuminas.

Lietuvos policija tikina, kad šioje situacijoje irgi nieko padaryti negali. Kokia atsakomybė už pažeidimus taikoma vairuotojams, kiekviena ES valstybė sprendžia individualiai.

O Vidaus reikalų ministerija sako, kad įsakymas dėl informacijos keitimosi tarpvalstybiniu lygmeniu apie KET pažeidimus yra. Valstybės keičiasi informacija dėl greičio viršijimo, važiavimo be saugos diržo, važiavimo degant draudžiamam signalui, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, važiavimo be apsauginio šalmo, važiavimo draudžiama juosta, naudojimosi mobiliuoju telefonu vairuojant.

Bet tai problemos irgi nesprendžia, mat informacija tarp institucijų keliauja labai lėtai, šalyse skiriasi KET reikalavimai.

„Nebent šalis tokia kaip Latvija ir turi įstatymu įsiteisinę nuostatą, kuomet kitoje šalyje atimama teisė vairuoti, tarkime, dėl neblaivumo, jie gauna informaciją ir taip pat atima teisę vairuoti apskritai, ir Latvijos teritorijoje“, – teigė S. Šuminas.

Susitarti dėl bendrų KET reikalavimų visoms ES šalims būtų labai sudėtinga. Toks klausimas galėtų būti derinamas ir dešimtmetį.

„Turbūt vienintelės šalys, kurios tarpusavyje susitarusios, yra šiaurinės šalys – Danija, Norvegija, Švedija, Suomija. Tarpusavyje yra susitarimas, jie keičiasi informacija ir pripažįsta vieni kitų daromus pažeidimus kaip sankcijas“, – kalbėjo „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Problema būtų išspręsta tik tada, jei sąlygos dėl teisės vairuoti atėmimo visoje Europos Sąjungoje būtų vienodos. Jei būtų siekiama absoliutaus, o ne teritorinio teisės vairuoti apribojimo, šalyje reikėtų keisti nacionaliniu lygmeniu galiojančius teisės aktus.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių