Apsisaugoti nuo sukčių padės dėmesys ir KET žinios

Surežisuoti eismo įvykiai, išprovokuotos avarijos – tik keletas situacijų, nuo kurių gali nukentėti tiek draudikai, tiek sąžiningi vairuotojai. Specialistai per karantiną fiksuoja sukčiavimo atvejų augimą, o vairavimo ekspertai įsitikinę, kad apgaulės keliuose galima nesunkiai išvengti.

Sukčiavimo atvejų daugėja

Nors karantino metu transporto judėjimas tarp savivaldybių buvo apribotas, o ir miestuose pastebimai sumažėjo automobilių srautas, kai kurių problemų tai neišsprendė. Priešingai – draudikai teigia, kad karantino metu tikimybė patekti į nesąžiningų vairuotojų pinkles išaugo.

Pastaruoju metu kiek rečiau, bet vis dar pasitaiko anksčiau itin populiarių sukčiavimo atvejų, susijusių su specialiai sukeltais eismo įvykiais žiedinėse sankryžose. Šių schemų autoriai darbuojasi įvairiose vietose, tačiau labiausiai mėgsta seniau ženklintas žiedines sankryžas. Dažniausiai sukčiai veikia dideliuose miestuose, naudojasi vaizdo registratoriais.

"Vadinamiesiems žiedų valdovams, arba medžiotojams, situaciją kiek apsunkino tai, kad labai daug žiedinių sankryžų jau atnaujintos, sužymėtos, tad jose inscenizuoti eismo įvykį sudėtinga. Vilniuje ir keliuose kituose miestuose prieš kurį laiką pakeitus eismo žiedinėse sankryžose tvarką, įvažiuojant į jas reikia rinktis eismo juostą pagal planuojamą išvažiavimo iš žiedo kryptį. Žiedinėje sankryžoje važiavimo juostos keisti nebegalima. Pavyzdžiui, atnaujinus tokių sankryžų ženklinimą Vilniuje, sumažėjo ne tik eismo įvykių, bet ir sukčiavimo atvejų specialiai užkišant automobilį", – teigė bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Ženklai: anot specialistų, pavojingiausios sankryžos, kuriose neseniai pakeista važiavimo tvarka ar pirmumo teisė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nepastebi eismo permainų

Draudimo specialistų nuomone, neretai sukčiai gerai išmano Kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. Kartais avarijas jie kelis kartus iš eilės sukelia tose pačiose vietose, o įvykių kaltininkai nė nenutuokia, kad pakliūva į sukčių spąstus.

Pasak mūsų dienraščio kalbinto vairavimo mokyklos "ARV-Auto" vadovo Valdo Šlepiko, Kelių eismo taisyklių (KET) išmanymas yra svarbiausias dalykas, padedantis išvengti apgaulės.

"Jei tvirtai mokate Kelių eismo taisykles, vadovaujatės kelio ženklais ir juostų žymėjimais, jokios provokacijos jums nebaisios. Galite ir saugiai juostas keisti, ir kitus manevrus atlikti. Žinoma, reikia neprarasti ir elementaraus dėmesingumo", – pabrėžė vairavimo specialistas.

Įpročio galia – didelė, todėl daug vairuotojų važiuoja vadovaudamiesi ne ženklais, o kaip buvo įpratę važiuoti tam tikroje vietoje. Sukčiai gali tuo pasinaudoti.

Jo žodžiais, kiek sudėtingesnių situacijų gali pasitaikyti sankryžose, kuriose neseniai pakeista eismo tvarka. Pavyzdžiui, kai pagrindinis  kelias tampa šalutinis arba pakeistas pirmumas žiedinėje sankryžoje. Tarkime, daugumoje žiedų pirmumo teisę turi juo važiuojantys automobiliai, tačiau kiekviename mieste yra keletas tokių sankryžų, kur pirmumą įgyja įsiliejantis transportas, o žiedu jau važiuojantys automobiliai privalo jį praleisti.

"Įpročio galia – didelė, todėl daug vairuotojų važiuoja vadovaudamiesi ne ženklais, o kaip buvo įpratę važiuoti tam tikroje vietoje. Sukčiai gali tuo pasinaudoti. Žinodami apie pakeistą eismo tvarką, jie gali tyčia užlįsti savo automobiliu ir taip mėginti uždirbti iš permainų dar nepastebėjusio vairuotojo. Taip pat nevalia pamiršti išsidėstymo žiede ir persirikiavimo juostomis taisyklių", – patarė V.Šlepikas.

Jo žodžiais, žiedinėse sankryžose nesąžiningi vairuotojai gali mėginti sukti ratus ir ieškoti išsiblaškėlių, kurie, nepastebėję, kad juosta yra skirta tik artimiausiam išvažiavimui iš žiedo, juda žiedu toliau. Tuomet sukčius gali tyčia kliudyti tokį automobilį, neva ketindamas išvažiuoti iš žiedo antrąja juosta.

Pelnosi: kartais draudiminiai įvykiai baigiasi sukčių teismais. Vytauto Liaudanskio asociatyvi nuotr.

Apgaulės – kone kasdien

Niekur nedingo ir į eismo įvykį pakliuvusių vairuotojų noras pasipelnyti iš draudimo bendrovių, pavyzdžiui, pasinaudoti proga atnaujinti visą automobilį, tad į žalas jie bando įtraukti ir ankstesnius subraižymus, sulankstymus, gedimus.

Anot A.Žiukelio, draudimo išmokos nėra mokamos aklai, jas būtina pagrįsti, tad visos įvykio aplinkybės atidžiai tikrinamos ir nustatoma, kokie tokiomis aplinkybėmis įmanomi transporto priemonės pažeidimai.

"Žalos tikrinamos rankiniais ir automatiniais būdais, nuolat atliekamas jų monitoringas, pasitelkiamas dirbtinis intelektas, duomenų analitika. Draudimo bendrovės visoje Europoje diegia inovatyviausius sprendimus, automatiškai aptinkančius bylas su sukčiavimo požymiais. Tad paprastai tokie bandymai pasipelnyti jų sumanytojams baigiasi nesėkmingai", – aiškino ekspertas.

Draudikų duomenimis, dažniausiai sukčiauti buvo linkę eismo įvykių kaltininkai, kurių automobiliai neapdrausti.

Kai eismo įvykio kaltininkas neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, žalą jis turi atlyginti iš savo kišenės. Tačiau neretai pasitaiko, kad ieškoma būdų to nedaryti, pavyzdžiui, mėginant eismo įvykio deklaracijoje nurodyti kitą laiką, nei iš tikrųjų įvyko eismo įvykis.

"Pernai buvo fiksuota maždaug po vieną tokį sukčiavimo atvejį kas trečią dieną – tokių atvejų per visus metus buvo 109. Realiai skaičiai turėtų būti dar didesni, nes tai tik mūsų bendrovės statistika. Ypač suaktyvėjimą pastebėdavome įvedus karantinus. Tikriausiai tai lėmė aplinkybė, kad žmonės, daugiau laiko leisdami namuose ir rečiau sėsdami prie vairo, nebepratęsė draudimo sutarčių ir laikėsi nuomonės, kad rizika patekti į eismo įvykį tik trumpam išvykus iš namų yra maža", – sakė A.Žiukelis.

Pastabumas: prie vairo net menkiausia neatidumo akimirka gali kainuoti labai brangiai. Shutterstock nuotr.

Gailestis – blogas patarėjas

Kad ir kaip būtų, net ir smulkūs eismo įvykiai sukelia užtektinai streso, kurio lygis dar padidėja paaiškėjus, kad tapote sukčiavimo schemos dalimi. Pasak A.Žiukelio, pildant eismo įvykio deklaraciją labai svarbu nepamiršti, kad joje reikia įrašyti realią įvykio datą ir laiką. Jei eismo įvykio kaltininkas siūlo deklaraciją pildyti kita data, tai gali būti ženklas, kad jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas negalioja.

Būtina žinoti, kad jei į jūsų automobilį atsitrenks neapdrausta transporto priemonė, jūs bet kokiu atveju gausite draudimo išmoką, tad derėtų nepasiduoti jokioms provokacijoms.

"Dažnai tokiose situacijose neapsidraudęs vairuotojas ima sakyti, kad šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo ar kitų dokumentų, prašo palaukti, kol neva paskambins draugams ar pažįstamiems, kurie dokumentą turėtų atvežti. O iš tikrųjų tariasi dėl draudimo poliso, kuris vėliau ir būna atvežamas vietoj trūkstamų dokumentų", – pasakoja ekspertas.

Yra fiksuota ir atvejų, kai nukentėję asmenys apie tai, kad buvo susidūrę su sukčiautojais, sužino tik pradėjus tyrimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Tačiau dažnai ir patys nukentėjusieji pagaili kaltininko, nemato tokiose situacijose nieko blogo arba būna prigąsdinami, kad, nesutikę su sąlygomis, iš viso negaus išmokos.

"Patyrę stresą žmonės sutinka su minėtomis sąlygomis ir užkimba ant sukčių schemų. Todėl būtina žinoti, kad jei į jūsų automobilį atsitrenks neapdrausta transporto priemonė, jūs bet kokiu atveju gausite draudimo išmoką, tad derėtų nepasiduoti jokioms provokacijoms, – priminė A.Žiukelis. – Kitas aspektas, kad vien dėl žmogiško gailesčio eismo įvykio kaltininko atžvilgiu galite ir patys pakliūti į teisėsaugos akiratį. Jei bus pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo, jūs, nors ir būdamas nukentėjęs, galite būti traktuojamas kaip bendrininkas ir tuomet išmoka jums nebus mokama."

Fiksuokite net šukes

Pašnekovo teigimu, pakliuvus į eismo įvykį, svarbiausia nepasiduoti panikai, ramiai ir neskubant viską apgalvoti, jei kyla neaiškumų ar įtarimų – skambinti pareigūnams. Labai svarbu iš karto fotografuoti eismo įvykio vietą, aplinkybes, automobilių padėtį kelyje ir vienas kito atžvilgiu, taip pat – aplinką, kad nuotraukose matytųsi kelio ženklai ir dangos ženklinimas. Ekspertams atkuriant eismo įvykio vaizdą, svarbu ir transporto priemonių padėtis, ir padangų pėdsakai ant asfalto. Net šukės gali tapti svarbiomis detalėmis.

Įtarti galimą sukčiavimą leidžia ir tam tikras eismo įvykio kaltininko elgesys. Mėginimas tartis, daryti spaudimą, kažką slėpti, vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumento neturėjimas, neaiškūs telefono skambučiai, kai norima, kad pokalbis būtų negirdimas, nepagrįstas ir įtartinas laiko vilkinimas – ženklai, dėl kurių derėtų būti atidesniems.

Anot draudikų, jei vairuotojas suvokia, kad jis nekaltas, bet vis tiek kaltinamas, – irgi ženklas, kad kažkas negerai. Taip pat ir bandymas pasinaudoti stresine situacija, kai pradedama ant jūsų rėkti, bandoma išmušti iš vėžių, rodoma agresija, daromas spaudimas kažką kuo greičiau pasirašyti.

"Mūsų patarimas panašiais atvejais – stengtis reaguoti kuo ramiau, nufotografuoti įvykio vietą ir nieko nepasirašyti, ypač jei nesate tikri dėl kaltės. Paskambinkite šeimos nariui ar kitam artimam žmogui, kuris įvertintų jūsų pasakojimą ir situaciją iš šalies ir tinkamai patartų, kaip elgtis. Arba galite kreiptis į policijos pareigūnus", – patarė A.Žiukelis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KKiK

KKiK portretas
Atvažiuoji pirmą kartą Vilniuje prie Olandų žiedo. Ir ženklai prie įvažiavimo į žiedą neatitinka kaip paskui iš to žiedo galėsi išvažiuoti nekeisdamas juostos.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių