Monopolijos dvelksmas

Valstybės valdomoje bendrovėje "Lietuvos geležinkeliai" įvykdyta pertvarka ir įsteigtos atskiros įmonės, aptarnaujančios keleivius ir krovinius. Pastaraisiais klientais rūpinasi "LTG Cargo". Tačiau po bendrovės reorganizacijos verslo atstovams kilo nemažai klausimų, todėl Kauno prekybos, pramonės ir amatų (PPA) rūmai surengė diskusiją su "Lietuvos geležinkeliais" ir jos antrinėmis bendrovėmis. Diskusijos organizatoriai teigė, kad jos tikslas – sklandus, pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas.

Vienas pastebėjimų, kuriuos iškėlė verslas, kad "LTG Cargo" vienintelė šalyje teikia krovinių pervežimo geležinkeliais paslaugą. Pasak verslininkų, jei rinkoje yra tik vienas žaidėjas, tada jį turėtų prižiūrėti valstybinės institucijos, jos taip pat turėtų nustatyti kainas, tačiau to dabar su geležinkelių bendrove nėra.

"Rinkoje veikiant tik vienam krovinių vežimo paslaugas geležinkelių transportu teikiančiam vežėjui, klientai neturi pasirinkimo, su kuo sudaryti sutartis, t.y. rinkoje nėra jokios konkurencijos ir verslas priverstas sudaryti sutartis tik su "LTG Cargo". Tai turi įtakos vežėjo nustatytoms kainoms. Matome duomenis, kad kitose ES valstybėse narėse veikia po kelias dešimtis geležinkelio įmonių, ten verslas turi galimybę rinktis paslaugų teikėją, derėtis dėl paslaugų kainos ir kitų sąlygų", – problemą dėstė Kauno PPA rūmų tarybos narys, bendrovės "Serfas" vadovas Saulius Valunta.

AB "LTG Infra" Infrastruktūros paslaugų departamento direktorius Jonas Kimontas laikėsi pozicijos, kad įmonė "LTG Cargo" nėra monopolinė, nes čia veikia dar du vežėjai. Jis aiškino, kad nustatytos taisyklės riboja šios paslaugos teikėjų rinką, mat Susisiekimo ministerija buvo nustačiusi reikalavimus, kokie vežėjai gali naudotis infrastruktūra.

"Valstybės infrastruktūros riboti ištekliai skiriami tam pareiškėjui, kuris atitinka minimalius reikalavimus, turi licencijas, saugos sertifikatą, vykdo veiklą, turi kvalifikuotą personalą. Jei matome, kad vežėjas negali to įvykdyti, mes jų paraiškų ir netenkiname. Beje, yra ir tokių vežėjų, kurie galėtų naudotis geležinkeliais, tačiau to neišnaudoja bei nemoka minimalaus prieigos mokesčio", – apie tai, kodėl Lietuvoje krovinius geležinkeliais daugiausia veža "LTG Cargo", verslininkams dėstė J.Kimontas.

"LTG Cargo" Korporatyvinės veiklos departamento direktorius Lukas Danielevičius diskusijoje irgi tikino, kad ši įmonė "LTG Cargo" nėra monopolinė, nes nesuteikta teisė jam vienam vežti krovinius. Anot jo, yra teisės aktai, Konkurencijos taryba, visą geležinkelio rinką prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba, todėl kalbėti apie kainų reguliavimą kol kas jokio teisinio pagrindo nesą.

Stringanti komunikacija

Su kroviniais susijęs verslas susidūrė su dar viena problema. Pasak pramonės verslininkų, po "Lietuvos geležinkelių" reorganizacijos smarkiai pablogėjo komunikacija. Anot verslo atstovų, iškilus problemų, dabar jie siunčiami į klientų konsultavimo centrus, kurių specialistai niekuo negali padėti. Anksčiau būdavo galima susisiekti su vadovais ir taip rasti tiek verslui, tiek vežėjui tinkamą problemos sprendimo būdą.

Verslininkai kritikavo, kad po eismo pertvarkų neaišku, į ką reikia kreiptis, jei laikinai geležinkeliais nebus gabenami kroviniai. Pasak jų, atsakomybės už galimus nuostolius neprisiima nei vežėjas "LTG Cargo", nei už geležinkelio infrastruktūrą atsakinga "LTG Infra".

Štai bendrovės "Margūnas" generalinis direktorius Vilius Milčius nupasakojo konkrečią komunikacijos spragą, dėl kurios nukentėjo jo verslas. Jis aiškino, kad buvo nutrauktas krovinių tiekimas į įmonės naudojamą geležinkelio privažiuojamąjį kelią. Pertrauka buvo numatyta visai praėjusių metų vasarai, paskui pratęsta iki spalio pradžios, o realiai kroviniai į atšaką iš naujo pajudėjo tik spalio viduryje. Taip įmonės darbas buvo sutrikdytas penkiems mėnesiams.

"Atsitiktinai iš vagonų surašinėtojų gegužės viduryje sužinojome, kad pertraukos metu nebus tiekiami vagonai į Kauno geležinkelio stotį ir į privažiuojamąjį kelią (pastaruoju atvyksta ir išvyksta įmonei skirti vagonai), taip pat nebus aptarnaujami visi Žemųjų Šančių klientai. Likus tik mėnesiui iki eismo uždarymo, įmonė gavo informacinio pobūdžio raštą, kad kroviniai įmonės geležinkelio atšaka nebus vežami. Per savaitę turėjome išspręsti krovinių priėmimo ir jų pristatymo klientams, klausimus. Stengdamiesi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus klientams, patyrėme nemažų papildomų išlaidų", – apie tai, kad dėl tvarkomo geležinkelio kelio Kaunas–Rokai ir laiku nesuteiktos informacijos bendrovė patyrė nuostolių, kalbėjo V.Milčius.

Importuotojai, eksportuotojai susidurdami su „LTG Cargo“ nelankstumu, galimu piktnaudžiavimu kainoraščiu, dalį krovinių srautų jau perkelia vežti kelių transportu.

Jis tikino, kad kam nors prisiskambinti, ypač po geležinkelininkų pertvarkų, neįmanoma.

"Į klientų centrą galima paskambinti kaip į parduotuvę, pasiklausti apie prekes ir paslaugas, bet tikrai negalima išspręsti kilusių problemų. Tie konsultantai yra labai toli nuo geležinkelio", – pridūrė V.Milčius.

Krovinių geležinkeliais vežėjai diskusijos metu nurodė, kad minėta situacija jiems yra žinoma, tačiau verslininkams patarė nerengti ypač tolimų planų, mat visada gali atsirasti kokių nors geležinkelio tvarkymo darbų ir tada verslas turės stabdyti krovinių vežimą. Todėl, anot "LTG Cargo" atstovų, geriau planuoti krovinius mėnesiui, o ne pusei metų.

Vežėjai laikėsi pozicijos, kad visi klientai apie laikinas pertraukas yra laiku informuojami. Be to, informacija apie geležinkelio remontą yra nuolat skelbiama ir bendrovės interneto puslapyje bei sistemoje, prie kurios prieigą turi visi klientai. Taip pat nuolat tobulinamas klientų aptarnavimo centras, tad tikimasi, kad ateityje nebus nesusikalbėjimo ir visas krovinių gabenimas galės vykti sklandžiai.

Prastėjanti infrastruktūra

Pramonės verslas atkreipė dėmesį, kad prastėja ir pati geležinkelio infrastruktūra: pagrindiniai geležinkelio keliai yra nuolat prižiūrimi, atnaujinami, tačiau atšakos, kurios veda į konkretesnes teritorijas, retai sulaukia remonto darbų.

Verslininkai įsitikinę, kad be tinkamos infrastruktūros nebus galima skandžiai vystyti pramonės šakų, nukentės privatūs verslai, nes mažės galimybės geležinkeliu atsivežti krovinius, taip pat nuostolių dėl infrastruktūros gali patirti ir "LTG Cargo". Mat jei atšakos nebus tvarkomos ir traukiniai su kroviniais nepasieks įmonių, jos ieškos kitų būdų, kaip gabenti prekes, žaliavas, ir aplenks geležinkelį.

"Statant naujus pramonės objektus nebeplanuojama kroviniams gabenti naudoti tokios logistikos rūšies kaip geležinkelių transportas. Be to, importuotojai, eksportuotojai, susidurdami su "LTG Cargo" nelankstumu, taip pat matydami jo galimą piktnaudžiavimą kainoraščiu, dalį esamų ir naujų augančių krovinių srautų jau perkelia vežti kelių transportu. Kyla pagrįstų abejonių, ar Lietuva pajėgs įgyvendinti ES reikalavimus ir užtikrins, kad iki 2030 m. geležinkelių bei vandens transportu būtų pervežama iki 30 proc. daugiau krovinių, kurie šiuo metu transportuojami automobilių keliais", – kokių problemų sukelia prastėjanti atšakų priežiūra, nurodė verslininkai.

Jie svarstė, kodėl turi prisidėti prie atšakų tvarkymo, jei šie geležinkelio ruožai priklauso valstybei, prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus, o paskui dar mokėti valstybei nuomą. Pasak verslo atstovų, galima būtų geležinkelio atšakas, vedančias į konkrečias teritorijas, perleisti būtent privačioms bendrovėms. Tada jos savo lėšomis galėtų susitvarkyti kelius, kurie vis prastėja (tai ypač pastebima didžiuosiuose šalies miestuose), juos prižiūrėti ir taip nemokėti mokesčių už tos atkarpos naudojimą.

"Atšakos tvarkomos priklausomai nuo to, kiek jomis bus gabenama krovinių, kiek pajamų bus gauta. Kitaip sakant, tvarkomos tos, kurios atsiperka. Reikia žiūrėti kiekvieną atvejį individualiai ir spręsti. Bet ir šiaip negalime sakyti, kad prastėja bendra infrastruktūros būklė, nes ir šiemet esame sutvarkę nemažai jos. Dabar turime dar apie šešias vietas, apie kurias kalbamės su klientais", – pažymėjo "LTG Infra" Infrastruktūros paslaugų departamento direktorius J.Kimontas.

Nors verslo atstovams dar liko neatsakytų klausimų, jie džiaugėsi, kad pavyko su "Lietuvos geležinkelių" atstovais susėsti prie vieno stalo ir aptarti darbo trikdžius. Diskusijos metu Kauno PPA rūmų nariams buvo pažadėta, kad, iškilus didelių problemų, su verslu bus ieškoma optimalių sprendimų, kurie sumažintų galimus nuostolius. Sutarta tęsti bendradarbiavimą, diskutuoti, ieškoti sprendimo būdų. Neatmetama tikimybė, kad panašaus pobūdžio susitikimai tarp pramonės verslo atstovų ir "Lietuvos geležinkelių" bus rengiami ir ateityje.