- Giedrius Gaidamavičius, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turto banko pastatuose įsikūrusios bei rugsėjo mėnesį penktadaliu mažiau elektros sunaudojusios įstaigos sutaupė apie 400 tūkst. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
„Turto banko duomenimis, vien per rugsėjo mėnesį jo valdomuose pastatuose buvo sutaupyta 20 procentų energijos, nors Vyriausybė buvo nustačiusi dvidešimties procentų taupymo efektą per ateinančius dvejus metus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Žilienė.
„Jeigu žiūrėsime pinigais, tai yra 400 tūkstančių eurų per mėnesį“, – pridūrė viceministrė.
Pasak Turto banko, tai lėmė tarnautojų elgesio pokyčiai. Jie dažniau rinkosi laiptus, o ne liftus, išjungė nenaudojamus prietaisus, dirbo nuotoliu, atsisakė kondicionierių.
„Mūsų manymu, jeigu institucijos, jų darbuotojai tendencijas išlaikys, efektas gali virsti apie 5 milijonus kilovatvalandžių nuo viso mūsų valdomo turto (per metus – BNS). Pinigais tai yra keli milijonai eurų“, – žurnalistams teigė M. Sinkevičius.
Pasak jo, Turto banko pastatuose įsikūrusios įstaigos iki šių metų pabaigos gali sutaupyti apie milijoną eurų.
„Jeigu tendencija išliks ir sutaupysime po maždaug 400 tūkstančių kilovatvalandžių mūsų valdomame turte per mėnesį, tai mes matome, kad sutaupysime pusantro milijono kilovatvalandžių iki metų pabaigos. Pinigais tai yra grubiai iki milijono eurų“, – teigė Turto banko vadovas.
Pasak jo, kol kas pateikiami tik duomenys apie elektros suvartojimą, tačiau nuo kito mėnesio bus skaičiuojamas ir šilumos suvartojimas.
Banko, valdančio apie 5 proc. viso valstybės turto, administruojamuose pastatuose įsikūrusios įstaigos rugsėjį sunaudojo 1,6 mln. kWh – 20 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.
Turto bankas skelbia, kad lyderės taupant elektrą buvo mažos įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos teismo ekspertizės centras sutaupė net 86 proc. elektros.
Tarp didžiausių vartotojų taupiausi rugsėjį buvo Žemės ūkio ministerija, elektros vartojimą sumažinusi apie 50 proc. ir sutaupiusi daugiau nei 32 tūkst. kWh, Kauno apskrities mokesčių inspekcija (10 tūkst. kWh), viename pastate esančios Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinė mokesčių inspekcija Vilniuje.
Pasak M. Sinkevičiaus, sutaupytais pinigais institucijos galės sumažinti lėšų trūkumą.
„Ką mes matome apskritai, kad institucijos net neturi tų pinigų susiplanavusios biudžete ir joms jų trūksta. Tai jos turės mažesnį trūkumą šių metų biudžete. Energijos kaštai tiek išaugo, kad biudžetinės institucijos nebuvo suplanavusios tiek lėšų ir bus mažesnis trūkumas“, – teigė Turto banko vadovas.
Pasak I. Žilienės, Turto banko ir Lietuvos energetikos agentūros parengtą energijos suvartojimo duomenų švieslentę planuojama praplėsti ir kitų institucijų duomenimis.
„Šiai dienai mes turime Turto banko valdomų pastatų duomenis, tačiau taip pat yra galimybė praplėsti švieslentę ir kitų institucijų duomenimis“, – teigė I. Žilienė.
Elektros suvartojimas augo apie 1 proc. pastatų
Pasak M. Sinkevičiaus rugsėjį elektros suvartojimą padidino iki 1 proc. Turto banko valdomų pastatų. Anot jo, tai „vienetiniai pastatai“, o didesnį suvartojimą galėjo lemti specifinės bei techninės priežastys.
„Kai kuriose pastatuose yra duomenų centrai, kurie turi savo suvartojimą. Jeigu tam tikrus įpročius galima pakeisti iš elgesio ir nesinaudoti virduliais bei naudotis laiptais, tai duomenų centro neatjungsi, ir jis vis tiek vartoja energiją didžiuliais kiekiais. Dėl to tą pokytį sudėtinga padaryti“, – teigė M. Sinkevičius.
„Kiti pastatai neturi centralizuoto šildymo, turi tik elektrinį šildymą. Jeigu tie pastatai rugsėjį turėjo šaltesnę savaitę, pagal higienos normas darbuotojui reikia užtikrinti tam tikrą šildymo lygį ir galbūt šildėsi“, – kalbėjo Turto banko vadovas.
Pasak jo, apie tokius atvejus bus informuotos ministerijos, o situaciją toliau stebės Turto bankas.
„Vienas mėnesis – iš jo tikrai nereikia daryti tam tikrų įžvalgų. Mes stebėsime tą situaciją ir per du–tris mėnesius paaiškės, ar tai neįvykęs elgesio pokytis, kuris daug kur įvyko, ar techninės problemos“, – teigė M. Sinkevičius.
Skaičiuojama, kad Turto banko išlaidos už elektrą jo valdomuose pastatuose šiemet sieks 12–13 mln. eurų (pernai – 7,45 mln. eurų).
Vyriausybė įpareigojo institucijas per dvejus metus energijos sunaudojimą sumažinti 20 proc. Tokiu būdu išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per šį laiką sumažėtų apie 100 mln. eurų.
Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausi energetiniai nuostoliai patiriami dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...