Aštuonių milijonų eurų saulės elektrinėms neliko per dieną. Ar verta statyti saulės elektrinę ir ką apie tai mano  ekspertai?

Andrius Karazinas, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas.

– Ar žmonės emociškai sureagavo ir vadovaujasi tuo senu geru lietuvišku posakiu „duoda – imk, muša – bėk?

– Emocijos kažkiek irgi prisidėjo, nes žinome, kada buvo pakilę kainos prieš porą metų, žmonės ieškojo saugumo. Iš kitos pusės, jeigu tai neapsimokėtų arba būtų nenaudinga ekonomiškai, turbūt nebūtų tiek patrauklumo ir susidomėjimo. Šitoje vietoj žmonės prisideda savo pinigais prie mūsų energetinės nepriklausomybės. Toks valstybės tikslas ir yra – paskatinti piliečius prisidėti.

– Saulės elektrinių moduliai šiuo metu yra atpigę. Kaip tai galima paaiškinti? Ar dabar yra lengviau juos įsigyti?

– Galbūt sumažinus kažkiek išmoką, reaguojantį į sumažėjusias elektrinių kainas, daugiau žmonių turėtų galimybę pasistatyti. Bet iš kitos pusės, su kainomis reikia atsargiai. Netikėtas kainų kritimas (lyginant su praeitais metais apie 30 proc.) nebūtinai yra ilgalaikis, nes tai  susiję ir su tam tikrais Jungtinių Amerikos Valstijų politikos aspektais, dėl ko padidėjo prekių pasiūla ir kainos sumažėjo. Taip pat žinome, kad prieš dvejus metus energijos kainos labai smarkiai sukilo, nes tiekėjai užsipildė pernelyg optimistiškai sandėlius ir įvyko išsipardavimas. Dabar turim problemų su Sueco kanalu – prailgėja pristatymas ir brangsta logistika. Vėlgi, dalis kinų gamintojų turbūt bankrutuos būtent dėl to, kad jiems JAV rinka yra užsidarius ir gali būt, kad mes po 3-4 mėnesių turėsime vėl tą kainų „atšokimą“, dėl to reikia labai atsargiai vertinti tuos dalykus. Iš kitos pusės, tie patys mūsų žmonės, kurie investavo į elektrinę, turėjo pažadą, kad nuo liepos pradžios (buvo energetikos ministro įsakymas) gali net nepaskelbus paramos statytis elektrines ir tik paskui aplikuoti į išmoką. Tai šioje vietoje nesinori, kad žmonės liktų apgauti. Reiktų aiškiau komunikuoti, kad tie, kas iki sausio 30 dienos išsiėmė ESO prijungimo sąlygas, tai jiems sąlygos ir nesikeis – ir dydis paramos, ir apskritai, kad tų pinigų bus. O sekantiems galbūt bus galima tas kainas ir peržiūrėti.

– Komunikacijos klausimas ir, galima sakyti, pažadų laikymasis?

– Taip, tai yra labai svarbu, nes žmonės investuoja savo pinigus, negalima žaisti pasitikėjimu. Čia yra kritinis dalykas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kiek valdžia laikosi pažadų, papasakojo Martynas Nagevičius.

– Plėtotojai kalba apie tai, kad valdžia mėgsta nesilaikyti pažadų, jeigu kalbame apie alternatyviąją energetiką. Galime prisiminti, kad energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą buvo įvedęs įvairias kvotas, perskirstė lėšas. Aštuoni milijonai eurų buvo skirta privatiems žmonėms, kurie nori įsirengti saulės elektrinę. Jų neliko per vieną dieną. Dabar valdžia mums siūlo dar 12 milijonų.

– Aš nevadinčiau to kažkokia piktybiška veikla, nukreipta prieš saulės energetiką, nes energetikos ministras labai palaiko gaminančių vartotojų plėtrą ir visą laiką palaikė. Šiuo atveju aš pavadinčiau tai daugiau ministerijos neapsiskaičiavimu arba neturėjimu pakankamų analitinių pajėgų tą daryti. Dalis tų kurie pasistatę saulės elektrines ir liko be galimybės pateikti paraišką ir dabar laukia tų papildomų dvylikos milijonų. Tampymasis, skaidymas į mažus gabaliukus – aiškiai matosi, kad ministerija šiuose sprendimuose nepadarė pakankamai namų darbų, darė paskubomis.

– Valdžia apsiskaičiavo. Ar moka skaičiuoti lietuviai? Kai elektros kainos buvo rekordinės, buvo sakoma, kad apsimoka įsirengti saulės elektrines. Dabar kainos yra kritusios. Viena vertus, tai tapo ir mados reikalu – pasiimti pinigus, įsirengti saulės elektrinę, kartais net nepagalvojama apie tai, kad reikės įdėti nemažai pinigų į administravimą, priežiūrą.

– Kai kurios aplinkybės žymiai pablogėjo lyginant su tuo, kas buvo prieš porą metų. Elektros kainos yra mažesnės, lyginant su 2022 metais. Atsipirkimas natūraliai yra ilgesnis, matosi rinkos prisisotinimo ženklai, kurie vienokia ar kitokia forma, matyt, bus nenaudingi investuotojams. Ar apsimoka? Sakyčiau, kad apsimoka bet kokiais atvejais, bet tai būtų ne visai objektyvus atsakymas. Sakyčiau, kad jeigu nereikia imti brangios paskolos saulės elektrinei statyti ir jeigu žmogus turi galimybę gauti arba pigią, lengvatinę paskolą (bankai teikia žalioms investicijoms) arba pasiimti savo pinigus (kurie yra sukaupti) ir investuoti, kad vėliau nereikėtų mokėti už elektrą ir jeigu dar gaunama parama, manau, kad tikrai verta. Toks žmonių, kurie dabar investuoja, sprendimas dažniausiu atveju yra geras.