SGD terminalui 6: infrastruktūra Klaipėdoje atvėrė Lietuvai pasaulines dujų rinkas

Spalį Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas mini 6-erių metų veiklos sukaktį. Energetinį saugumą, alternatyvią gamtinių dujų tiekimo galimybę bei gamtinių dujų kainų kritimą užtikrinęs SGD terminalas kartu su SGD paskirstymo stotimi sukūrė paslaugų centrą Baltijos jūros regione. Klaipėdos uostas tapo ne tik alternatyva vamzdynais iš rytų importuojamoms dujoms,  bet ir SGD kaip švariausios iškastinės energijos rūšies vartais į regioną. Artėjanti SGD terminalo sukaktis žada dar daugiau – numatoma spartesnė šio kuro panaudojimo plėtra krovininio sausumos ir jūrų transporto srityje.

Klaipėdoje prie Kiaulės Nugaros salos nuo 2014 m. veikiantis SGD terminalas veiklos (gamtinių dujų) metus skaičiuoja nuo spalio iki rugsėjo. Praėjusią savaitę pasibaigę gamtinių dujų metai SGD terminalui buvo išties įspūdingi: Klaipėdos uoste apsilankė net 74 dujovežiai, o vartotojams patiektas didžiausias iki šiol gamtinių dujų kiekis – 24 TWh, kas rodo intensyvų terminalo išnaudojimą ir jo reikalingumą. Terminalo operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta“) skaičiavimai rodo, kad Lietuvos gamtinių dujų vartotojams iš SGD terminalo buvo patiekta per 70 proc. nuo viso gamtinių dujų suvartojimo šalyje. Apie tai, ką pavyko Lietuvoje pasiekti turint SGD terminalą ir kokios laukia perspektyvos, kalbamės su KN generaliniu direktoriumi Dariumi Šilenskiu.

– Per šešerius veiklos metus jau, matyt, galima daryti tam tikrus apibendrinimus. Tad ar pasiteisino SGD terminalo projektas Lietuvoje?

– Mano, kaip vadovo ir piliečio, įsitikinimu – tikrai taip. Kai tik terminalas pradėjo savo veiklą, gamtinių dujų kainos šalyje iškart pradėjo sekti pasaulines tendencijas. Šįmet dujų kainos vėl krito – nuo liepos už gamtines dujas mokame apie 15 proc. mažiau. Jei ne SGD terminalas, Lietuva neturėtų galimybės importuoti gamtinių dujų iš pasaulinės rinkos, kai jų kainos yra palankios. Daugiausia SGD atgabenama iš Norvegijos, taip pat sulaukiame SGD iš JAV, esame turėję SGD ir iš Trinidado ir Tobago bei Nigerijos. Terminalas sukūrė ir ekonominę naudą, ir energetinį saugumą visame regio-ne. Akivaizdžiausiai tai matome per gamtinių dujų kainas, kurios nuo 2014 m. ėmė koreliuoti su kitų Europos valstybių gamtinių dujų kainų indeksais. 2014 m., kai Lietuva dar neturėjo gamtinių dujų importo alternatyvos, skirtumas tarp Lietuvos mokamos gamtinių dujų kainos ir Vakarų Europos kainų siekė apie 8 Eur/MWh. Tai reiškia, kad Lietuva nebepermoka už dujas ir kasmet sutaupo apie 160 mln. eurų.

– Vis dėlto šiemet SGD terminalo panaudojimo lygis siekia apie 50 proc. Ar tai pakankamas rodiklis?

– Labai svarbu akcentuoti, kad terminalas yra technologinis įrenginys, o saugi technologinio įrenginio išnaudojimo riba yra 80–90 proc. Paprastai kalbant, 50 proc. terminalo panaudojimas, kurį turime šiemet, reiškia, kad terminalas naudojamas intensyviai. Turint omenyje, kad tai yra rekordiniai metai terminalo veikloje, jo dabartinį išnaudojimą lyginame su teoriniu, o realus išnaudojimas yra dar didesnis. Reikia suprasti, kad tai priklauso ir nuo visos logistikos grandinės: nuo SGD dujovežių, kurie plaukioja kintančiomis jūros sąlygomis ir dėl kurių gali kisti jų atplaukimo grafikai. Žvelgiant iš komercinės perspektyvos, toks panaudojimo lygis atitinka komerciniu pagrindu veikiančių Europos terminalų tendencijas. Kitokius rodiklius matome tais atvejais, kai terminalai, pvz., turi vieną klientą ir yra visiškai rezervuoti, kaip, tarkime, kaimyninėje Lenkijoje – Svinouscio terminale (Świnoujście). Klaipėdos SGD terminalas veikia konkurencingoje rinkoje ir komercinėmis sąlygomis, tad šiemet pasiektu rezultatu išties džiaugiamės.

– Atsižvelgiant į europinę kryptį ir žaliąjį kursą – galbūt jau artimiausiu metu tikrai mažai kas naudos dujas?

– Tokių nuomonių išties girdisi ir dažniausiai būtent iš atsinaujinančių išteklių sektoriaus stovyklos. Visgi žvelgiant plačiau, pagal Europos klimato kaitos programos tikslus, gamtinės dujos yra neabejotinai pripažįstamos kaip pagrindinis pereinamasis energijos šaltinis, įgalinantis ir atsinaujinančių išteklių, pvz., biometano, net to paties vandenilio, panaudojimą. Tad gamtinių dujų paklausa artimiausiais dešimtmečiais išliks stabili. Juo labiau kad gamtinės dujos yra švariausia, mažiausiai taršos emisijų turinti alternatyva, lyginant tiek su bet kuriuo kitu iškastiniu kuru, tiek ir su biomase, kuri laikoma atsinaujinančiu ištekliumi. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, bent artimiausius 10 metų gamtinių dujų paklausa šalyje išliks stabili (apie 21 TWh). Valstybė taip pat yra numačiusi gamtinių dujų tiekimo saugumo užsitikrinimą bent iki 2044 m. Dar didesnė gamtinių dujų realizavimo rinka atsivers nutiesus GIPL jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Lenkijoje didelė dalis elektros yra gaminama naudojant anglį, todėl gamtinės dujos šioje šalyje turi didelį potencialą pereinant prie švaresnės elektros energijos gamybos.

D. Šilenskis, KN generalinis direktorius: galiu drąsiai teigti, kad visi ir iki 2021 m. statomi iš viso apie 27 plaukiojančia technologija su išdujinimo įrenginiu paremti terminalai yra 170 kub. m ir didesnės talpos – tokie, koks yra ir „Independence“ / „Klaipėdos naftos“ nuotr.

– Kokios dar yra suskystintųjų gamtinių dujų panaudojimo tendencijos Lietuvoje?

– SGD yra švariausias iškastinis kuras, kurio panaudojimas laivyboje, kelių transporte, nutolusiuose nuo gamtinių dujų tinklo regionuose (pvz., Druskininkai) ar kaip šalčio energija turi milžinišką potencialą. Imkime vieną iš sektorių – sunkiasvorį kelių transportą. Europos komisija aiškiai įvardija – tai yra vienas iš didžiausių teršėjų. SGD yra konkurencingiausia ir švariausia alternatyva dyzelinui, ženkliai mažinanti teršalų emisijas. Todėl Europoje jau yra įdiegta daugiau nei 300 SGD užpildymo punktų sunkiasvoriam kelių transportui, ir šis skaičius auga. Lietuvoje dar nėra nė vieno. Tačiau  įgyvendinant Europos neutralios klimatui ekonomikos siekius, Lietuvoje taip pat atsiranda sprendimai ir finansinės pagalbos priemonės per Klimato kaitos programą, ateities ekonomikos DNR planą bei Alternatyvių degalų įstatymą. Tikimės, kad Klaipėdoje sukurta infrastruktūra ir paslaugų centras įgalins dar spartesnę rinkos plėtrą. Taip pat matome labai didelį SGD kaip jūrinio kuro potencialą – SGD kaip laivų kuras 2050 m. sudarys 41 proc.

– KN iki 2024 m. turi įsigyti laivą-saugyklą. Ar tai bus „Independence“, o gal mažesnis laivas-saugykla būtų parankesnis Lietuvai?

– Nepamirškime, kaip buvo sprendžiama dėl laivo-saugyklos dydžio: „Independence“ išdujinimo pajėgumas apskaičiuotas taip, kad gamtinių dujų Lietuvai pakaktų šalčiausią žiemą dujinant maksimaliu pajėgumu. Tuomet šio tipo įrenginių pasaulyje buvo tik keli, rinka tik formavosi. Absoliuti dauguma pasaulyje eksploatuojamų iš viso 27-ni plaukiojančia technologija su išdujinimo įrenginiu paremti terminalai yra 170 kub. m, koks yra ir „Independence“. Kodėl taip yra? Nes tokia yra dujovežių, gabenančių SGD, rinka. Jie gabena apie 140 tūkst. kub. m krovinius. Jei „Independence“ būtų mažesnis, negalėtų priimti krovinių iš pasaulinės rinkos, nes terminalo klientams neapsimokėtų importuoti SGD ir tokių gamtinių dujų kainų pokyčių greičiausiai nematytume. Bet kuriuo atveju, sprendimų dėl konkretaus laivo-saugyklos nesame priėmę, tačiau tokiam sprendimui tikrai pasitelksime rinkos ekspertus. Mums valstybės keliamas uždavinys – rasti ekonomiškai naudingiausią sprendimą.

„Klaipėdos naftos“ nuotr.

– Ar nėra kitų galimybių mums alternatyviai apsirūpinti gamtinėmis dujomis?

– Tai yra paprasčiausiai įgyvendinama ir populiariausia technologija pasaulyje. 2019 m. plaukiojantys SGD terminalai sudarė 24 proc. visų pasaulio išdujinimo pajėgumų, kai 2014 m. – tik 16 proc. išdujinimo pajėgumų. Prognozuojama, kad tokios technologijos dujų terminalų rinkos dalis išlaikys augimo tendenciją ir didins rinkos dalį sausumos terminalų sąskaita. Tai reiškia, jog esame „tame pačiame puslapyje“ su kitomis pasaulio šalimis. O infrastruktūros Klaipėdoje turėjimas ir toliau užtikrins mums galimybę pasirūpinti gamtinėmis dujomis pasaulinės rinkos kainomis.

SGD terminalas: turbūt nėra nė vieno kito projekto nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuris būtų buvęs tiek daug tikrinamas ir tiriamas dar jo eigoje. Projektas yra visapusiškai patikrintas ir ištirtas Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų. Kai terminalas vis dar buvo statomas, jau buvo atlikta daugiau nei 12 patikrinimų, kurių metu nebuvo nustatyta esminių pažeidimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tupas estas

tupas estas portretas
idomu kodel pvs suomiai, norvegai, kinai, rusai galu gale savo laivus pavadina savo kalba, kas trukde pavadinti nepriklausomybe ???

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
paklauskit pas tą laižytoją šilenskį : ar Lietuvos gyventojui būtinos dujos ? jei turėtu elektrą po 10 cnt . Kas uodegą pakels . Pažiurėk į krysą kauno merą ir grigelį ir į kitus miestus , kodėl perkami dyzeliniai autobusai , seimas įveda taršos mokestį bet neremia sgd dujų montavimo į automobilius ir nekuria alternatyvos rusiškai snd

Ei vatnykai po 3 rublius

Ei vatnykai po 3 rublius portretas
Ei fufaikiniai, eikite ant varpos su savo komentarais.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių