Norima palengvinti angliškų įmonių pavadinimų registravimą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija norėtų leisti Lietuvoje be jokių kliūčių registruoti angliškus įmonių pavadinimus.

Šiuo metu oficialiai tokią teisę turi tik užsienio bendrovės, Lietuvoje įregistravusios antrines įmones, tačiau verslininkai pasakoja apie porą būdų, kaip galima perlipti barjerą ir įregistruoti įmonę anglišku pavadinimu.

Teisės aktų pakeitimus Seimui teikianti ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė atkreipia dėmesį, kad pavadinimus užsienio kalba galima registruoti 21-oje iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių.

„Kai kalbame apie naujas galimybes, kaip išlipti verslui iš karantino apribojimų, matyt, turėtume naikinti bet kokius barjerus. Šis barjeras iš esmės kliudo tiems, kas nori vykdyti tarptautinį verslą – ar eksportuojantiems, ar startuoliams, kurie, kaip žinome, veikia be sienų“, – BNS sakė A. Armonaitė.

Ji tvirtino, kad tokie barjerai apsunkina besikuriančių startuolių gyvenimą, nes jų kūrėjams dažniausiai reikia viską daryti patiems.

„Šitos įmonės dažniausiai yra kuriamos žmonių, kurie viską daro patys, atitinka visus reguliavimus, skaito įstatymus, registruoja įmones registruose. Kada yra tokia biurokratinė našta, tos pačios idėjos išvystymui lieka ne tiek daug laiko ir energijos“, – sako ministrė.

A. Armonaitė teigia gavusi daugybės įmonių, daugiausia startuolių, nusiskundimų dėl šios tvarkos.

„Jiems (startuoliams – BNS) dažnai iš valstybės daug ko nereikia – tiesiog reikia, kad ji jiems netrukdytų“, – tvirtino ji.

Notarai arba „Estijos turizmas“

Apie kurioziškas situacijas bandant registruoti įmonių pavadinimus anglų ar kitomis užsienio kalbomis socialiniuose tinkluose dalijasi ir bendroves šalyje kūrę vietos verslininkai.

Anot jų, užregistruoti jurdidinį asmenį anglišku pavadinimu dabar yra du būdai – vadinamasis „Estijos turizmas“, kai įmonė užregistruojama, pavyzdžiui, Estijoje, o Lietuvoje atidaroma jos antrinė įmonė. Tokia įmonė gali registruoti anglišką pavadinimą, – ji laikoma užsienio bendrovės antrine įmone Lietuvoje.

Antras būdas – steigti įmonę per notarą. Šia spraga pasinaudojo vertikalaus ūkininkavimo startuolis „Baltic Freya“, bendrovę Lietuvoje įsteigęs prieš beveik du metus.

„Kadangi kuriame produktą, orientuotą į užsienio rinką, norėjome angliško pavadinimo. Bet tuo metu pagal įstatymus galėjome steigti įmonę arba lietuvišku, arba lotynišku pavadinimu“, – BNS sakė vienas „Baltic Freya“ įkūrėjų Robertas Katinas.

„Tiesiog reikėjo ieškoti būdų, kaip užregistruoti įmonę anglišku pavadinimu, ir paskaitę internete radome įstatymų spragą, kuria pasinaudojome – tai yra steigimas per notarą. Tuomet pavadinimas neteikiamas kalbininkams tikrinti ir viskas“, – pasakojo jis.

Anot jo, įsteigti įmonę per notarą, pasinaudojant tarpininkų paslaugomis, atsiėjo apie 300 eurų.

„Ta suma tikrai kaip startuoliui yra nemaža. Bet kadangi mes neoficialiai tą mintį plėtojome gerus metus, gal daugiau, tai sustoti nenorėjome, tuo labiau, kad visi mus jau žinojo kaip „Baltic Freya“, – teigė R. Katinas.

Jis sakė, kad vertikalaus ūkininkavimo startuolio idėją brandino jau kurį laiką, tačiau juridinio asmens prireikė viename konkurse laimėjus 10 tūkst. eurų prizą.

„Sudalyvavome Europos inovacijų ir technologijų instituto konkurse Kaune, laimėjome pirmą vietą ir prizas buvo 10 tūkst. eurų. Už tą prizą, kadangi neturėjome juridinio asmens, reikėjo susimokėti GPM. Tai buvo labai nefaina. Sužinojome, kad jei turėtume juridinį asmenį, tai nereikėtų jo mokėti“, – pasakojo vienas startuolio steigėjų.

Pernai įsigalioję įstatymų pakeitimai nebereikalauja konsultuotis su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK) dėl įmonės pavadinimo atitikties, tačiau teisės aktai tebenumato reikalavimą registruoti lietuviškus įmonių pavadinimus.

Komisija tvirtina, kad įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai turi būti kuriami laikantis bendrinės kalbos normų ir jos nutarimų. Už nurodymų nesilaikymą tiesiogiai atsakingiems įmonių vadovams gresia administracinės nuobaudos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Julius

Julius portretas
Kas nori gali pasivadinti nors ir lietuvišku pavadinimu, bet reikalauti to per prievartą ir drausti pavadinimus kita kalba yra per daug, tai jau kišimasis į privatų verslą ir privatų žmonių gyvenimą. Lietuvoje esame laisvi vartoti ir kitas kalbas. Lietuvių kalba privaloma ministerijose ir prezidentūroje, ne privačiame versle ir privačiame piliečių gyvenime.

uz piniga viska galima,,,,,,,,,,,,

uz piniga viska galima,,,,,,,,,,,, portretas
Lietuviai negerbia savo kalbos,niekur nerasi kad valstybes naudotu svetimu valstybiu kalbos pavadinimus,ar esat mate kur nors toki durnizma,tik lietuvoje ant kiekvieno kampo,o apie vilniu isvis tyliu,geda ,ir skaudu,

Saulius

Saulius portretas
Ir dabar jau mažai lietuviškų pavadinimų, gal visai atsisakykim jų...Tada "ateis užsienio investicijos", vargšė Lietuva...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių