- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviškai nekalbantys pavežėjai vienus siutina, kitiems problemų nesukelia. Tačiau į nesibaigiančias diskusijas dėmesį jau atkreipė ir parlamentarai. Tikisi, kad lietuviškai bendrauti su klientais juos privers naujos įstatymo pataisos. Didžiausia pavežėjų platforma „Bolt“ diskusijas dėl nesusikalbėjimo užgesinti tikisi reikalaudama iš vairuotojų pagrindinių anglų kalbos žinių, pasakojama LNK reportaže.
„Bolt“ skelbia, kad beveik trečdalį pavežėjų Vilniuje sudaro užsieniečiai: 11 proc. – ukrainiečių, kiti – daugiausiai iš trečiųjų šalių. Jau kurį laiką dalis gyventojų piktinasi tik rusiškai susišnekėti galinčiais pavežėjais.
„Gana ilgai dirbau Izraelyje, ten tokių pavežėjų iš viso nėra. O yra taksi agregatoriai, kurie kalba tomis kalbomis, kuriomis reikia paslaugas suteikti kokybiškai“, – teigė vilnietis Dainius.
Pašnekovas sako, kad pats galintis bendrauti keliomis kalbomis, bet nesuspratimų išvengti nepavyksta atžaloms.
„Buvo atvejis, kai rusiškai nekalbantis mano sūnus nesusikalbėjo su vairuotoju. Jis sakė, kad tik trumpam išlipa, tuoj grįš. Taksi paliko kuprinę, bet vairuotojas nuvažiavo. Įvyko nesusipratimas. Neabejoju, kad teikiant tokias paslaugas reikia mokėti valstybinę kalbą“ – samprotavo vilnietis Dainius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kad pavežėjai turėtų kalbėti lietuviškai, mano ir dalis Seimo narių.
„Keleiviui, nemokančiam kitos kalbos, sunku susiorientuoti. Buvo atvejis, kai žmogui staiga prireikė medicininės pagalbos, bet niekaip negalėjo susikalbėti“, – komentavo Seimo narys Raimundas Lopata.
Keleiviui, nemokančiam kitos kalbos, sunku susiorientuoti. Buvo atvejis, kai žmogui staiga prireikė medicininės pagalbos, bet niekaip negalėjo susikalbėti.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tikina, kad vartotojo teisės čia nepažeidžiamos, mat keleivis dėl vairuotojo tautybės programėlėje įspėjamas iš anksto. Turi teisę paslaugos atsisakyti ir pasirinkti kitą vairuotoją. Klientų aptarnavimą lietuvių kalba turėtų užtikrinti Valstybinės kalbos įstatymas.
„Aiškiai nusakoma, kad jei tu tiesiogiai dirbi su klientu ir su juo bendrauji, informacija turi būti pateikiama lietuvių kalba. Ir Konstitucija nusako, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Mes neturime dvikalbystės“, – sakė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
„Mes kaip įmonė galime spręsti pagal mūsų klientų atsiliepimus ar skundus. Lietuvoje kiekvieną mėnesį vyksta milijonai kelionių. 99 proc. jų praeina be jokių incidentų“, – komentavo „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
Reikalavimas kalbėti lietuviškai kol kas taikomas tik taksi įmonėse dirbantiems vairuotojams. Norint gauti pavežėjo licenciją, lietuvių kalba nebūtina. Tad teisiškai nei vairuotojai, nei pavežėjimo platformos nieko nepažeidžia.
„Mes turime 1995 metų Valstybinės kalbos įstatymą. Tai – senas įstatymas, kurio per visus tuos metus nepavyko nei pakeisti, nei patobulinti“, – konstatavo D. Asanavičiūtė.
Anot R. Lopatos, priėmus pataisas esą būtų galima ir iš pavežėjų reikalauti su keleiviais bendrauti lietuviškai. Kad spragų įstatyme neliks, tikisi ir Valstybinė kalbos inspekcija.
„Tai įpareigotų įgyti bent elementarias lietuvių kalbos žinias“, – sakė R. Lopata.
Panašias pataisas Seime buvo bandoma inicijuoti ir prieš keletą metų, bet viskas baigėsi niekuo.
„Jie neturėtų galvoti, kad nereikia tobulėti, kad nėra stimulo mokytis lietuvių kalbos. Tad manyčiau, jog tie, kurie savo ateitį nori sieti su Lietuva, turėtų mokytis lietuvių kalbos“, – sakė pašnekovas.
Jie neturėtų galvoti, kad nereikia tobulėti, kad nėra stimulo mokytis lietuvių kalbos.
„Būtų gerai, kad kalbėtų lietuviškai, bet nebūtinai. Juk dabar mes puikiai mokame angliškai“, – porino užkalbinta praeivė.
Tikimasi, kad diskusijas dėl nesusikalbėjimo užgesins naujas reikalavimas užsieniečiams „Bolt“ vairuotojams. Pastarieji turės pateikti anglų kalbos žinių sertifikatą.
„Manome, kad anglų kalba yra toks kompromisinis variantas. Vis dėlto esame moderni Europos valstybė. Dauguma piliečių, ypač sostinėje, kalba anglų kalba, kuri yra universalesnė ir lengviau išmokstama“, – savo nuomonę išsakė A. Pacevičius.
Esą gyvenimą keleiviams turėtų palengvinti ir kitos naujovės.
„Jei programėlių kalbos pasirinktos skirtingos, automatiškai verčiamos žinutės tarp keleivio ir vairuotojo. Taip pat visi vairuotojai prašomi reguliariai atsiųsti savo asmenukes, kad galėtume patikrinti, ar prie vairo sėdi tas pats asmuo, kaip nurodyta dokumentuose“, – teigė „Bolt“ vadovas.
Tiesa, dėl aptarnavimo lietuviškai, šiuo metu išimtis taikoma Ukrainos karo pabėgėliams. Kad pramoktų lietuvių kalbą, jiems numatytas dvejų metų terminas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keliautojų apklausa atskleidė, kokia dalis lietuvių kelia atostogų nuotraukas į socialinius tinklus
Jau esame įpratę su draugais ir pažįstamais dalintis gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose. „Tez Tour“ atlikta keliautojų apklausa rodo, kad net 73 proc. respondentų juose pasidalija ir savo kelionių nuotraukomis. Tuo metu vienas i&sc...
-
Vilniaus oro uostas visus dyzelinius autobusus keis hibridiniais ar elektriniais
Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) iki 2026 metų nupirks 12 hibridinių arba visiškai elektra varomų autobusų – Vilniaus oro uoste jie pakeis visus šiuo metu antžeminių kompanijų naudojamus dyzelinius autobusus. ...
-
„Vikonda grupė“ savo darbuotojų vaikams dovanojo šventę5
Šeimyniškumą puoselėjanti „Vikonda grupė“ vasarą pasitiko šventiškai – Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga gausų būrį savo darbuotojų atžalų bendrovė pirmą kartą pakvietė aplankyti tėvelių darb...
-
Teismas: užkrėstą mėsą įvežusi „Baltic Foods“ nubausta teisingai, bet baudos išvengs11
Mėsa ir jos produktais prekiaujanti Vilniaus įmonė „Baltic Foods“ teisingai, bet pavėluotai nubausta už salmonelėmis užterštos paukštienos įvežimą, todėl 700 eurų baudos mokėti neprivalo, panaikintas ir jai skirtas įsp...
-
„Amber Grid“: prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dujotiekio į Lenkiją detalių
Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl pernai Lietuvą ir Lenkiją sujungusio magistralinio dujotiekio (GIPL) jungiamųjų detalių, penktadienį pranešė dujotiekį valdanti bendrovė „Amber Grid“. ...
-
„Schüco LivIng“ – kodėl tai, ko gero, geriausi langai rinkoje?
Šiuolaikiniame pasaulyje galime sau leisti ir norime ieškoti tik to, kas kokybiška. Ypač kai kalbame apie būstą, komfortas, saugumas ir taupumas energijos sąnaudų prasme – labai svarbūs dalykai. Kas prisideda prie visų &scaron...
-
„Lidl“ prekybos tinklui Lietuvoje – septyneri: sėkmingos karjeros istorijomis dalijasi darbuotojai15
„Lidl Lietuva“ šiemet švenčia jau 7-ąjį įmonės gimtadienį. Veiklą Lietuvoje 2016 m. pradėjęs „Lidl“ prekybos tinklas į mažmeninės prekybos rinką įnešė nemažai pozityvių pokyčių, vienas kurių &nda...
-
Galvosūkis įmonėms: kaip stiprinti darbuotojų įsitraukimą?1
Darbuotojų įsitraukimas, pandemijos pradžioje šovęs į aukštumas, pastaraisiais metais rekordiškai nukrito. Pasauliniai tyrimai rodo, kad 2022 m. darbuotojų įsitraukimas sumenko labiausiai per visą įsitraukimo tyrimų laikotarpį. ...
-
„Citus“ ekspertai: „nauja normalybė“ būsto rinkoje ir augimo ženklai1
Išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, gegužę Vilniuje susitarta dėl 252 naujų butų ir kotedžų (antras geriausias rezultatas šiemet), o laikinojoje sostin...
-
NŽT profsąjunga reikalauja vadovo pasitraukimo, geresnių sąlygų – žada streiką10
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja laikinojo vadovo atsistatydinimo, geresnių darbo sąlygų ir didesnių atlyginimų, o jei šie reikalavimai nebus įvykdyti, žada streikuoti. ...