- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulyje masiškai perkami prabangūs automobiliai. Pardavėjai sako, kad sandėliai – kaip tuščias šaldytuvas. Pasirodo, neretai pirkėjai kelis šimtus tūkstančių kainuojančius automobilius perka kaip investiciją, nes tikisi, kad jie brangs bent keliasdešimt procentų. O kokios tendencijos Lietuvoje, LNK žurnalistas teiravosi „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje, „Veho“ vykdančiojo direktoriaus Donato Stanionio.
– Ar tiesa, kad lietuviai prabangų automobilį dažniausiai perka vien dėl statuso?
– Prieš dešimtmetį ar dar anksčiau tai vienareikšmiškai tai buvo vien statuso dalykas. Dabar mąstymas keičiasi. Naują, prabangų automobilį žmonės perka, nes tai – technologiškai pažangūs automobiliai, saugesni ir komfortiškesni.
– Kas apskritai yra prabangus automobilis Lietuvoje, apie kokias sumas kalbame?
– Tai būtų automobiliai, kainuojantys daugiau kaip 50 tūkst. eurų. O jeigu kalbame apie labai prabangius, tai jų kaina siekia daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Čia jau visai kiti parametrai ir kriterijai, kodėl žmonės perka tokius automobilius, kada planuoja juos parduoti ir pan. Labiau tai yra kolekcionavimo dalykai. Tikrai – ne kasdieniam važinėjimui gatvėse.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokie itin prabangių automobilių pirkėjai? Ar tokius jie įsigyja kaip investiciją į ateitį?
– Gali būti labai skirtingai. Viena kategorija žmonių perka itin prabangų limuzino klasės automobilį, nes jam reikia komforto ir, žinoma, atitinkamo statuso. Kita kategorija – perka brangius, vienetinius, pavyzdžiui, sportinius automobilius dėl didesnių važiavimo galimybių, išskirtinės išvaizdos ir išliekamosios vertės.
– Anksčiau lietuviai dėl statuso būdavo pasiryžę išleisti iki paskutinio cento, kad tik pasipuikuotų prabangiu automobiliu. Kokios tendencijos šiandien?
– Na, jei kalbame apie premium segmentą, tai čia niekas neperka už paskutinius pinigus. Tai turbūt labai gerai atsispindi ir dabartinės rinkos tendencijose. Jeigu praėjusiais metais stebėjome įprastinių prekės ženklų rinkos smukimą, tai premium segmento, priešingai, paklausa labai išaugo.
Jeigu kalbame apie labai prabangius, tai jų kaina siekia daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Čia jau visai kiti parametrai ir kriterijai, kodėl žmonės perka tokius automobilius.
– Pastebima pasaulyje tendencija, kad smunka vidutinės vertės automobilių rinka, o prabangių automobilių kainos kyla. Kodėl?
– Tai – ne pirmas kartas. Tas pats vyko 2009 metais, tas pats – per COVID-19 pandemiją. Tas pats yra ir dabar. Kalbant apie premium sigmentą, tai tokie klientai jautriai nereaguoja į kainas ir, kaip minėjau, neperka automobilių už paskutines santaupas. Palyginimui – normali rinka mažėjo 10 proc., o prabangių automobilių segmentas augo 30 proc. Tai – akivaizdus skirtumas. Kodėl taip yra, lemia kelios priežasties. Pirma – tai, kas buvo parduoda 2022 metų pabaigoje, visi tie automobiliai buvo užsakyti prieš metus, gal net pusantrų, o dėl visų gamybos sutrikimų atiduoti gerokai vėliau. Bet faktas, kad prabangių automobilių rinka auga. Yra tendencija, kad ekonomikos svyravimai tokių automobilių pirkėjams įtakos neturi.
– Automobilis – investicija, kiek tai yra realu?
– Tai turi būti vienetinis automobilis, kurių pagaminta ir į rinką išleista limituotas kiekis. Priešingu atveju tai – nuvertėjanti investicija.
– Sakoma, vos išvažiavus iš salono, automobilio vertė krenta…
– Yra mitas, kad vos išvažiavus iš automobilių salono 30 proc. krenta automobilio vertė. Tai tėra nepagrįstos pasakos. Niekas neparduoda automobilio ką tik išvažiavus iš salono. Todėl galima labai ilgai spekuliuoti, kokia galėtų būti jo kaina, kai niekas už tiek niekada neparduoda.
– Na, ir pabaigai, sakykite, kaip atrodo jūsų prabangių automobilių sandėlis?
– Kaip tuščias šaldytuvas. Nėra automobilių, 2022-uosius baigėme „Mercedes-Benz“ atstovybėse turėdami vos 18 itin prabangių automobilių. Kai tuo tarpu prieš ketverius metus jų būdavo likę gal apie šimtą ir daugiau. Tad tokių laisvų automobilių, kuriuos klientas galėtų rinktis čia ir dabar, yra vienetai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą1
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...
-
S. Gentvilas: dėl transporto keliamos taršos – Susisiekimo ministerijos atsakomybė9
Valstybės kontrolei (VK) skelbiant, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros naudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, aplinkos ministra...
-
LEA: vidutinės degalų kainos mažėjo antrą savaitę iš eilės
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę šalyje benzinas atpigo 1,0 proc., o dyzelinas – 2,3 procento. Tai jau antra savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo liepos mažės 8–12 proc.1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo liepos mažėja 8–12 proc., ketvirtadienį pranešė Valstybinė energetikos regul...
-
Elektros tinklų Panevėžys–Darbėnai sujungimui – ypatingos svarbos statusas
Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu. ...
-
T. Povilauskas: maža infliacija nenustebino
Balandį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai siekiant po 0,1 proc., BNS kalbinti ekonomistai sako, kad tokie rodikliai nestebina. Analitikai prognozuoja, jog šiemet gali būti pasiekta iki 1 proc. metinė defliacija arba artima nuliui metinė inflia...
-
Valstybės kontrolė: atsinaujinančių išteklių naudojimas šalies transporte didėja per lėtai2
Atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas šalies transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros panaudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės k...
-
Registruotas nedarbas balandį Lietuvoje mažėjo iki 8,6 proc.
Registruotas nedarbas Lietuvoje gegužės pradžioje siekė 8,6 proc. – 0,7 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus. ...
-
Finansų ministrė: EK ne visai korektiškai sprendžia RRF lėšų skyrimą Lietuvai1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Europos Komisija (EK) elgiasi „ne visai korektiškai“, spręsdama dėl Lietuvai skirtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...