- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komentuodamas „Swedbank“ ištikusį pinigų plovimo skandalą, finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad situacija Lietuvoje yra nelygintina su Latvijos ir Estijos situacija.
„Šiuo atveju nieko panašaus Lietuvoje nėra užfiksuota. Turint omenyje, kad finansinių technologijų (fintech) sektoriui vystantis, turime visada prisiminti, kad nusikaltimus daro ne technologijos, o labai konkretūs žmonės, ir situacijos Latvijoje bei Estijoje tai patvirtina“, - žurnalistams sakė V. Šapoka.
Pasak jo, jei atsiras bandymų sieti šią istoriją su Lietuvos pažanga fintech sektoriuje, tai bus nesusipratimas.
„Jei atsiras bandymų sieti šią istoriją ir bandyti gauti politinių taškų kišant pagalius į ratus Lietuvos pažangai šioje srityje, manau, tai būtų mažų mažiausiai nesusipratimas“, - kalbėjo V. Šapoka.
Jis akcentavo, kad pinigų plovimo prevencijai Lietuvoje skiriamas labai rimtas dėmesys, ir sakė ne kartą tarptautiniu mastu raginęs komisarus ir kitų šalių ministrus sukurti bendrą tiek ES, tiek euro zonos pinigų plovimo prevencijos sistemą.
„Matome, kad pastarieji įvykiai tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek kitose šalyse turi labai ryškų tarptautiškumo pobūdį. Kitaip tariant, tos veikos vyksta tarp kelių šalių, tarptautinėse bankinėse grupėse, tad būtinas bendras ES atsakas“, - sakė V. Šapoka.
Kaip ELTA skelbė, trečiadienį paskelbti Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai. Jie rodo, kad vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,5 milijardo eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“.
Televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai - Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų - pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos.
Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, kurių apimtis siekė 7 milijardus eurų. Švedų žurnalistai tvirtina, kad „Swedbank“ klientai pervedė apie 300 milijonų kronų (daugiau kaip 28 milijonus eurų) į 40 kompanijų su sutampančiais adresais sąskaitas. Žurnalistai taip pat aptiko duomenų apie tūkstančius banko klientų su sąskaitomis Baltijos šalyse, įregistruotų Belize ir Didžiosios Britanijos Mergelių salose, dažnai vadinamose lengvatinio apmokestinimo rojumi.
Eltai perduotame komentare „Swedbank“ grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabrielis Franckė Rodau sakė, kad „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais, ir turi laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų. Jis teigė, kad pinigų plovimo prevencija yra vienas iš banko prioritetų.
Tuo metu Lietuvos bankas sakė neturintis informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį, pasak Lietuvos banko, patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla5
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė64
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Birželį prasidės Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbai
„Via Lietuva“ praneša Birželį pradėsianti Jonavos aplinkkelio statybų I etapo ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbus. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
„Amber Grid“ atsakomybę dėl GIPL verčia „Alvorai“, planuoja kreiptis į teismą1
Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ atsakomybę dėl Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų rusiškų detalių verčia pagrindinei jo rangovei „Alvorai“ bei planuoja skųsti praėjusią sa...
-
Nuo ko pradėti norint pastoviai gauti dividendus?1
Vis daugiau žmonių susidomi investavimo į akcijas galimybe. Tai ganėtinai rizikingas, tačiau nemažą grąžą generuoti galintis sprendimas. Visgi prieš pradedant investuoti svarbu plėsti savo žinias ir pasidomėti visomis su įmonių akcijomis ...