- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministerija pareiškė, kad „Lietuvos geležinkelių“ veiksmai užvilkino ir pabrangino geležinkelio ruožų elektrifikavimo projektą, o konkurso laimėjusios Ispanijos bendrovės reputacija kelia abejonių.
Tai rašoma pirmadienį paviešintoje ministerijos atlikto vidaus audito santraukoje.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius žada, kad visa audito ataskaita dėl 360 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo konkurso bus paviešinta, gavus „Lietuvos geležinkelių“ nuomonę dėl konfidencialumo.
„Penktadienį informavome „Lietuvos geležinkelius“, kad esant dideliam visuomenės susidomėjimui šiuo vidaus auditu, ketiname paviešinti audito ataskaitą. Bendrovės paprašėme nurodyti, ar audito ataskaitoje yra konfidencialios informacijos, kartu nurodant argumentus ir motyvus“, – pranešime spaudai teigė ministras J. Narkevičius.
Paviešinti ataskaitą neseniai paragino ir premjeras Saulius Skvernelis.
Įžvelgiame riziką dėl pirkimo sutarties įvykdymo laiku ir tinkamai, įsigijus projektavimo paslaugas ir rangos darbus iš abejotinos reputacijos Ispanijos ūkio subjekto, kurio atžvilgiu Ispanijoje vykdomas ikiteisminis tyrimas.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad bendrovė niekada neprieštaravo audito viešinimui, o konfidencialumo žymą ant ataskaitos ministerija uždėjo savo iniciatyva.
Priekaištai – dėl rangovo reputacijos
Elektrifikavimo konkurso audito medžiagoje atvirai abejojama konkursą laimėjusio rangovės – Ispanijos bendrovės „Elecnor“ reputacija.
„Įžvelgiame riziką dėl pirkimo sutarties įvykdymo laiku ir tinkamai, įsigijus projektavimo paslaugas ir rangos darbus iš abejotinos reputacijos Ispanijos ūkio subjekto, kurio atžvilgiu Ispanijoje vykdomas ikiteisminis tyrimas“, – rašoma audito medžiagoje.
Ispanijos Nacionalinės rinkos ir konkurencijos komisija dėl kartelinių susitarimų perkant medžiagas „Elecnor“ yra skyrusi 20,35 mln. eurų baudą.
Finansinių sankcijų už dalyvavimą kartelyje susilaukė ir kitos žinomos įmonės – „Siemens“ (16,8 mln. eurų), „Elecnor“ partnerė „Inabensa“ (11,56 mln. eurų), Prancūzijos „Alstom“ (8,83 mln. eurų). Komisijos sprendimas dar neįsiteisėjęs, jis yra apskųstas teismui.
Žiniasklaidoje skelbta, kad baudą minėtoje kartelio byloje yra gavusi ir antrą vietą geležinkelio elektrifikavimo konkurse užėmusi bendrovė „Cobra“ – jai skirta didžiausia – 27,2 mln. eurų bauda.
Anot ministerijos, turėtų būti sustiprinta sutarties vykdymo kontrolė projektavimo etape, kad būtų laiku užbaigtas techninis projektas, tuomet tiekėjo bankroto atveju būtų galima pirkti rangos darbus pagal jau parengtą projektą.
Tuo metu M. Dubauskas pabrėžė, kad „Elecnor“ patikimumą yra patikrinusi vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija.
„Mes tikriname tiekėjus, ypač tokiame dideliame konkurse. Šiuo atveju kreipėmės į komisiją prie Vyriausybės, kuri neturėjo jokių priekaištų ir leido sudaryti sandorį“, – BNS sakė M. Dubauskas.
Vėliau pirmadienį „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad bendrovei nėra aišku, kaip, anot ministerijos, ji turėjo elgtis, siekdama panaikinti abejones dėl „Elecnor“ reputacijos. Be to, įmonė pabrėžė, jog kol nėra teismo sprendimų, tol nėra pagrindo „Elecnor“ pašalinti iš pirkimo.
„Dėl nekaltumo prezumpcijos nesant teismo sprendimų nėra teisinio pagrindo pašalinti tiekėjo iš pirkimo, net jeigu atitinkamas pašalinimo pagrindas ir būtų įtvirtintas pirkimo sąlygose“, – teigė „Lietuvos geležinkeliai“.
Pasak įmonės, „Elecnor“ kompetencija nekelia klausimų – ispanai net koronaviruso aplinkybėmis teikia visas paslaugas pagal grafiką ir jau spėjo pasiekti reikšmingą progresą projektavimo etape.
Kritika dėl kainos
„Lietuvos geležinkeliams“ taip pat priekaištaujama dėl elektrifikavimo projekto kainos.
Ministerija teigia, kad antrą vietą užėmusios bendrovės „Cobra“ pasiūlymas buvo apie 40 mln. eurų pigesnis ir nors „Lietuvos geležinkeliai“ jos pasiūlymo pranašumą įvertino per visą infrastruktūros gyvavimo laikotarpį, tačiau pirkimo dokumentuose šis kriterijus nebuvo įvardintas.
Santraukoje teigiama, kad „pirkimo objekto sustambinimas, pirkimo dokumentuose nustatyti užaukštinti tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai (...) užkirto kelią tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms dalyvauti pirkime“.
Dokumente nurodoma, kad iš konkursu susidomėjusių 57 tiekėjų paraiškas pateikė tik septyni, iš kurių pirminius pasiūlymus pateikė keturi, o atnaujintus ir galutinius tik du.
„Derybų metu sutarties sąlygose atlikta apie 60 pakeitimų (supaprastinimų), kas turėjo sumažinti pasiūlymų kainą, o ne padidinti ją 40 mln. eurų („Elecnor“ atveju)“, – rašoma santraukoje.
Tuo pat metu ministerija perspėjo, kad projektas atsilieka nuo terminų, dėl ko kyla rizika nepanaudoti Europos Sąjungos lėšų.
„Lietuvos geležinkeliai“: darbai įsigyti pigiau
„Lietuvos geležinkeliai“ ne kartą yra gynę savo sprendimą neskaidyti pirkimo į kelias dalis.
Bendrovė pirmadienį teigė, kad, palyginti su kitais projektais Europoje, projektas Lietuvoje yra apie 20 proc. pigesnis.
„Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad pirkimo skaidymas būtų neefektyvus ir dirbtinis, nes traukos pastočių projektuotojai yra iš esmės ir jų gamintojai, kas reiškia, kad būtų suprojektuoti vienintelės įmonės gaminiai ir perkami be konkurencijos.
Įmonė taip pat tvirtina, jog elektrifikavimo projektas atsipirks per beveik 25 metus.
Anksčiau šį mėnesį bendrovė teigė, kad sprendimas apjungti Vilniaus mazgo ir Kaišiadorių-Klaipėdos ruožo elektrifikavimą į vieną projektą buvo teisingas ir leido darbus įsigyti penktadaliu pigiau nei tokie projektai kainuoja kitose Europos šalyse.
Bendrovė pažymi, kad elektrifikavus tik dalį koridoriaus, tai nebūtų patrauklu operatoriams, be to, ruožų priežiūra kainuotų brangiau.
Savo ruožtu J. Narkevičius pranešė, kad audito medžiaga yra perduota prokurorams ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybai. Ministras tvirtino, kad už nuostolius atsakingi asmenys „turės atsakyti“.
Valdybos pirmininkas Romas Švedas BNS šį mėnesį teigė, kad valdyba audito medžiagą vertins rimtai, tačiau nekomentavo, ar auditas gali turėti įtakos sprendžiant dėl įmonės vadovo Manto Bartuškos ateities.
M. Bartušką „Lietuvos geležinkelių“ vadovu paskyrė R. Švedo pirmininkaujama valdyba, o ją 2016-ųjų pabaigoje suformavo buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pasak J. Narkevičiaus, antras audito etapas, paties konkurso vertinimas, vyksta toliau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais28
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla8
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė76
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Birželį prasidės Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbai
„Via Lietuva“ praneša Birželį pradėsianti Jonavos aplinkkelio statybų I etapo ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbus. ...