- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarį paskelbęs, kad nuo balandžio apmokestins didesnius nei 0,5 mln. eurų privačių asmenų indėlius, „Luminor“ bankas pakeitė savo planus ir tokio mokesčio atsisakė. Sprendimą bankas motyvuoja geopolitine situacija ir jos įtaka pasaulio finansų rinkoms.
Slenkstis – 0,5 mln. eurų
„Luminor“ privatiems klientams vasarį pranešė, kad nuo balandžio 1-osios įsigalioja naujas kainynas, pagal kurį, be kita ko, įvedamas naujas mokestis per 0,5 mln. eurų indėlius turintiems indėlininkams. Banko svetainėje tokia informacija skelbiama iki šiol.
Bankas joje nurodo, kad mokestis skaičiuojamas, jeigu visų kliento sąskaitų likutis ta pačia valiuta yra didesnis nei 0,5 mln. eurų. Mokestis netaikomas, jei Europos Centrinio Banko nustatyta indėlių metinė palūkanų norma yra teigiama arba lygi nuliui. Šiuo metu ji yra neigiama – minus 0,5 proc.
BNS paprašius sukonkretinti galimą mokesčio dydį, kiek klientų jis galėtų būti taikomas, ir paaiškinti, kodėl mokestis įvedamas, bankas pranešė keičiantis savo planus ir tokio mokesčio nebetaikysiantis.
„Atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją ir jos įtaką pasaulinėms finansų rinkoms, „Luminor“ bankas sustabdė šio kainyno pokyčio įsigaliojimą, tad planuotas mokestis nuo balandžio 1 d. nebuvo pradėtas taikyti“, – BNS informavo „Luminor“ atstovė Agnė Mažeikytė.
Didieji šalies bankai apmokestina tik verslo klientus, kurių indėliai siekia daugiau nei 1 mln. eurų.
Milijonierių mokestis
SEB ir „Swedbank“ BNS teigė, kad netaiko mokesčio privatiems didelius indėlius turintiems klientams.
„Privatiems klientams, t. y. gyventojams, kurie sąskaitą naudoja savo asmeninėms reikmėms, toks mokestis netaikomas, jis yra taikomas tik didelius lėšų likučius laikantiems verslo klientams (jei likutis viršija 1 mln. eurų)“, – BNS sakė SEB atstovė Ieva Kulvinskaitė.
Pasak jos, toks mokestis taikomas tik labai nedidelei banko verslo klientų daliai.
„Mokestis už lėšų likučius sąskaitose verslo klientams SEB banke nėra naujas, jis įvestas prieš kelerius metus (2016 m.) ir taikomas tik verslo paslaugomis besinaudojantiems klientams iš anksto individualiai juos įspėjus“, – akcentavo SEB komunikacijos vadovė.
„Swedbank“ taip pat informavo, kad nuo 2017 m. apmokestina per milijoną eurų turinčius verslo klientus, bet ne privačius indėlininkus.
„Įmonėms šis mokestis yra taikomas tuo atveju, jei visų kliento einamųjų sąskaitų dienos pabaigos sąskaitos likutis viršija nustatytą 1 mln. eurų limitą. „Swedbank“ tokio mokesčio privatiems klientams netaiko“, – BNS teigė banko komunikacijos atstovė Judita Martyšė.
„Šį mokestį nuspręsta taikyti dėl centrinių bankų taikomų neigiamų palūkanų normų už komercinių bankų laikomas lėšas juose“, – pridūrė „Swedbank“ atstovė.
Rekordinės santaupos
Lietuvos banko duomenimis, pernai komerciniuose bankuose indėlių padaugėjo 3,2 mlrd. eurų (10,2 proc.) iki 35,1 mlrd. eurų, iš jų beveik 90 proc. sudarė einamieji indėliai. Gyventojų indėliai išaugo 3,2 mlrd. eurų (18 proc.) iki 21,2 mlrd. eurų, jie sudarė daugiau kaip 60 proc. visų indėlių.
Įmonės pernai bankuose laikė 9,7 mlrd. eurų, valdžios sektoriaus indėliai siekė 3,1 mlrd. eurų.
Kovo pabaigoje Lietuvos bankas paskelbė naujausius 2022 m. vasario pinigų finansų įstaigų (PFĮ) balanso ir palūkanų normų duomenis, kurie rodo, kad: Lietuvos rezidentų indėliai kredito įstaigose per mėnesį sumažėjo 464,8 mln. eurų, arba 1,4 proc. (metinis augimo tempas 6 proc.). Ne finansų bendrovių ir namų ūkių indėliai per mėnesį sumažėjo atitinkamai 359 mln. eurų ir 238,6 mln. eurų, arba 3,8 ir 1,2 proc. (metiniai augimo tempai atitinkamai –2,6 ir 9,4 proc), o finansų ir valdžios sektorių jie padidėjo atitinkamai 103,1 mln. ir 29,7 mln. eurų.
Nekokia investicija
Anksčiau indėlininkai už finansų įstaigose laikomas santaupas galėjo tikėtis neblogai uždirbti. Tačiau šiais laikais palūkanos bankuose už indėlius labai menkos. Interneto svetainės indeliai.lt balandžio 8 d. duomenimis, didžiausią Lietuvos rinkos dalį užimantis „Swedbank“ net už terminuotą 48 mėnesių indėlį siūlo vos 0,05 proc. metų palūkanų (tokios tendencijos tęsiasi jau trejus metus). SEB bankas apskritai tokių palūkanų nenurodo, duomenys neskelbiami. „Luminor“ už 48 mėnesių terminuotą indėlį mokėtų 0,15 proc., nors 2019 m. siūlė 0,9 proc. palūkanas.
Tik „General Financing bankas“, „Inbank“, „Fjord bank“, „Mano bankas“ ir „Medicinos bankas“ už tokios trukmės indėlius siūlo 1 proc. ir didesnes – iki 2,2 proc. – palūkanas. Kiti bankai arba apskritai nemoka jų, arba šios siekia 0,05–0,25 proc. Užtat dauguma kredito unijų už padėtą 48 mėnesiams indėlį nurodo mokėsiančios 2,5–2,6 proc. palūkanų, viena – net 3 proc., o trys – mažiau nei 1 proc.
Pelnai vėl augo
2021 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 329 mln. eurų pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 m., paskelbė Lietuvos bankas. Pelningai pernai dirbo dvylika bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – penki, jie iš viso patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.
2021 m. bankų paskolų portfelis padidėjo beveik 3 mlrd. eurų (iki 22,5 mlrd. eurų) – tai beveik 15 proc. daugiau nei 2020 m. Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį (53,7 proc.) sudarė paskolos gyventojams. Per metus jos išaugo 1,2 mlrd. eurų (10,8 proc.) – iki 12,1 mlrd. eurų. Tai lėmė aktyvus skolinimas būstui įsigyti: šios paskolos padidėjo 1 mlrd. eurų (11,4 proc.) – iki 9,8 mlrd. eurų.
Paskolos verslo bendrovėms sudarė 41,1 proc. viso portfelio ir 2021 m. išaugo 1,4 mlrd. eurų (18,4 proc.) – iki 9,2 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos didmeninės ir mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto (po daugiau kaip 0,3 mlrd. eurų), apdirbamosios gamybos (daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) įmonėms. Panašiu tempu didėjo paskolos didelėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Skolinimui augant, pasak Lietuvos banko, vidutinės metinės palūkanų normos mažėjo: įmonių paskolų palūkanų normos 2021 m. vidutiniškai sudarė 2,7 proc. ir buvo 0,3 proc. mažesnės nei prieš metus. Būsto paskolų palūkanų normos mažėjo nuo vidutiniškai 2,4 proc. (2020 m.) iki 2 proc. (2021 m. pabaigoje).
Bankų turtas per metus išaugo 5,1 mlrd. eurų (13,5 proc) – iki 42,8 mlrd. eurų. (Jų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas visus 2021 m. Prie to prisidėjo bankų akcininkų sprendimai 2020 m. didžiąją dalį uždirbto pelno skirti būtent bankų kapitalui stiprinti. Bankų likvidumo rodiklis yra beveik keturis kartus didesnis, nei reikalaujama.)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla7
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė67
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Birželį prasidės Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbai
„Via Lietuva“ praneša Birželį pradėsianti Jonavos aplinkkelio statybų I etapo ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbus. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...