- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos oro uostai prieš penkerius metus ir dabar: keleivių skaičius augo 42 proc.
-
Lietuvos oro uostai prieš penkerius metus ir dabar: keleivių skaičius augo 42 proc.
-
Lietuvos oro uostai prieš penkerius metus ir dabar: keleivių skaičius augo 42 proc.
-
Lietuvos oro uostai prieš penkerius metus ir dabar: keleivių skaičius augo 42 proc.
Šią liepą Lietuvos oro uostai skaičiuoja penkerius metus nuo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartų sujungimo. Baigusi ydingos vidinės konkurencijos etapą ir tapusi oro uostų tinklu, siūlančiu patrauklias bendradarbiavimo sąlygas oro vežėjams, įmonė išaugino ir savo aviacinės veiklos rezultatus. Nuo 2014-ųjų keleivių skaičius augo 42 proc., šoktelėjo ir siūlomų krypčių rodiklis, o aptarnautų skrydžių skaičius augo 60 proc.
Daugiau aptarnautų keleivių, skrydžių ir krovinių
Po 2014-aisiais įvykusio susijungimo, įmonė Lietuvos oro uostai iškėlė tikslą konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl didžiųjų oro vežėjų dėmesio ir naujų skrydžių krypčių. Apžvelgdamas penkerių metų darbo rezultatus, įmonės vadovas Marius Gelžinis pažymi, kad ambicingi siekiai įgyvendinami palaipsniui ir sklandžiai.
„Stebėdami stipriai išaugusius, kai kuriais atvejais net padvigubėjusius mūsų pagrindinės, aviacinės, veiklos rezultatus, galime drąsiai teigti, kad susijungę į vieningą tinklą pakeitėme nusistovėjusį požiūrį į oro uostus kaip tik į infrastruktūros objektą. Lietuvos oro uostai siūlo plačią paslaugų įvairovę, įgyvendina aukštus keleivių ir partnerių aptarnavimo kokybės standartus ir generuoja grąžą valstybei. Ilgamete mūsų komandos patirtimi pasitiki oro vežėjai ir kiti mūsų partneriai. Ypač svarbu tai, kad kasmet fiksuojame akivaizdžiai išaugusį keliautojų srautą – aptarnaujame kone 2 mln. daugiau keleivių nei 2014-aisiais“, – teigia M. Gelžinis.
Pastaraisiais metais aptarnautų keliautojų skaičius bendrovė įvardija kaip rekordinius. Palyginimui, 2015-aisiais Lietuvos oro uostus bendrai pasirinko daugiau nei 4 mln. 200 tūkst. keleivių, o 2016-aisiais buvo aptarnauta daugiau nei 4 mln. 700 tūkst. keliautojų. Proveržio metais laikomi 2017-ieji, kai keliautojų skaičius viršijo 5 mln. O praėjusieji metai bendrovės istorijoje buvo ryškiausi – per tris šalies oro vartus skrido 6 mln. 200 tūkst. keleivių.
Kaip pažymi Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas, nuoseklų augimą įmonė fiksuoja ir aptarnaujamų skrydžių srityje.
„Prieš penkerius metus skrydžių skaičius bendrai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo kiek didesnis nei 38 tūkst., o pernai aptarnavome daugiau nei 61 tūkst. skrydžių ir užfiksavome rekordus visuose filialuose. Stebėjome, kad praėjusiais metais netoli savo keleivių srauto aptarnavimo galimybių ribų buvo visi trys oro uostai, tačiau efektyviai išsprendę aptarnavimo procesus, visi filialai susitvarkė neįtikėtinai gerai“, – teigia A. Stikliūnas.
Anot Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo, dar vienas svarbus veiklos rodiklis – perskraidinamų krovinių skaičius, per penkerius metus augęs 57 proc. Nuo 10 tūkst. iki daugiau nei 15 tūkst. tonų.
Tvirta pozicija konkurencinėje kovoje
Suvieniję jėgas šalies oro uostai dalyvauja konkurencinėje kovoje su didžiaisiais Europos oro vartais. Su oro bendrovėmis nuolatos ir intensyviai deramasi dėl naujų skrydžių krypčių į visus tris šalies oro uostus. Jei 2014-ųjų pradžioje iš Lietuvos buvo buvo galima skristi 53 kryptimis, tai šių metų sausį keliautojai rinkosi jau iš 90 skirtingų krypčių, tarp kurių – daugiau nei 20 buvo tiesioginiai skrydžiai į Europos šalių sostines.
Pastaraisiais metais bendrovė susitarė ir dėl naujų jungčių verslo atstovams, tokių kaip skrydžiai į Londono finansų centrą ir pagrindinius Vokietijos miestus.
„Kalbant apie kryptis, itin vertiname kompetentingą aviacinių paslaugų skyriaus komandą, sugebančią ne tik profesionaliai dirbti su didžiaisiais Europos oro vežėjais, bet ir atliepti verslininkų ar kitų suinteresuotų šalių, tokių kaip savivaldybės, interesus. Žinia, kad neseniai atsiradusios verslo kryptys yra ypatingai svarbios siekiant į šalį pritraukti naujų investicijų“, – teigia M. Gelžinis.
Po susijungimo – daugiau galimybių
Šalyje atsiradus vieningai oro transporto sistemai, oro vežėjams galima pasiūlyti palankesnes sąlygas ir nuolaidų sistemą, kuri ypač pasiteisino mažesniuose Lietuvos oro uostuose – Kaune ir Palangoje. A. Stikliūno teigimu, tai vienas iš būdų atkreipti oro bendrovių dėmesį ir pritraukti trokštamiausius skrydžius, sėkmingai konkuruoti ne tik su aplinkiniais, bet ir su visos Europos oro uostais dėl naujų skrydžių, naujų oro bendrovių pritraukimo.
„Vilniaus ir Palangos oro uostų vežėjams 3 metus taikome nuolaidą naujam maršrutui ir nuolaidų sistema taip pat įsijungia, jei ūgteli maršruto keliautojų srautas. Kaune nuolaidų sistema priklauso nuo pervežtų keliautojų skaičiaus“, – pasakoja A. Stikliūnas.
Iš Lietuvos oro uostų vežėjai sulaukia ir daugiau patrauklių pasiūlymų. Vienas jų – tinklo skatinimo programa, kai bendrovėms, vykdančioms skrydžius bent iš dviejų mūsų šalies oro uostų ir skraidinančioms nustatytą minimalų keliautojų skaičių, taikomos nuolaidos oro uosto rinkliavoms. Kai kurioms bendrovėms skiriama „de-minimis“ pagalba, kai už naują maršrutą ar papildomą dažnį 3 metų laikotarpiui skiriama iki 200 tūkst. Eur siekianti parama.
Dar viena bendradarbiavimo iniciatyva – „Blitz“ sesijos. Jų metu visos šalies ar regiono suinteresuotos šalys kviečiamos derėtis su oro vežėjais dėl naujų krypčių ir skrydžių dažnių. Tiesioginių susitikimų metu aptariamos bendradarbiavimo galimybės. Pernai pristatyta iniciatyva jau atnešė rezultatų – po šių sesijų skrydžius iš Kauno į Varšuvą pradėjo vykdyti Lenkijos oro linijų bendrovė „LOT“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė21
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Birželį prasidės Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbai
„Via Lietuva“ praneša Birželį pradėsianti Jonavos aplinkkelio statybų I etapo ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbus. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
„Amber Grid“ atsakomybę dėl GIPL verčia „Alvorai“, planuoja kreiptis į teismą1
Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ atsakomybę dėl Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų rusiškų detalių verčia pagrindinei jo rangovei „Alvorai“ bei planuoja skųsti praėjusią sa...
-
Nuo ko pradėti norint pastoviai gauti dividendus?1
Vis daugiau žmonių susidomi investavimo į akcijas galimybe. Tai ganėtinai rizikingas, tačiau nemažą grąžą generuoti galintis sprendimas. Visgi prieš pradedant investuoti svarbu plėsti savo žinias ir pasidomėti visomis su įmonių akcijomis ...