- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje jau ne vienus metus kalbama apie pažangią europinę kelių rinkliavos sistemą, angliškai vadinamą „e-tolling“. Įstatymas, kad naudotojas turės susimokėti už nuvažiuotus kilometrus, kaip įprasta daugelyje Europos valstybių, įsigalios mažiau nei po poros metų. Bet tai, ką ketina įdiegti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), technologijų specialistams sunkiai suvokiama, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Konsultacijos dėl atstuminės kelių rinkliavos sistemos sukūrimo pradėtos dar 2007 metais. Vėliau atlikta ir ne viena brangiai kainavusi studija, taip pat aplankyta daug valstybių, kuriose ši sistema jau seniai veikia.
Europos Sąjungos šalyse dažnai naudojama technologija, paremta palydovine sistema. Taip mokesčiai už kelius renkami Belgijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ar Vokietijoje. Taip pat nemažai valstybių – Austrija, Ispanija, Prancūzija, Slovėnija, Baltarusija ar Rusija – turi įsidiegusios mikrobangų technologiją.
Bet kuriuo atveju tų šalių keliais besinaudojantis automobilis privalo turėti specialų įrenginį, kuris fiksuoja jo judėjimą.
Tačiau Lietuvoje nuspręsta eiti kitu keliu. LAKD jau surengė konsultacijas dėl konkretaus sprendinio – mobiliosios programėlės, kuri fiksuotų nuvažiuotus kilometrus, sistemos sukūrimo.
„Išmanieji įrenginiai tampa praktiškai visų kasdienybe, o šių technologijų plėtros tendencijos didina jų prieinamumą ir užtikrina vartotojams naudojimo paprastumą ir patogumą. Be to, kuriama sistema bus pritaikyta veikti ir su specialiais išoriniais įrenginiais. Tokiais, kokie naudojami ir kai kuriose ES šalyse“, – „Lietuvos rytui“ aiškino LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktorius Darius Ražinskas.
Tačiau toks sprendimas kelia abejonių technologijų ekspertams.
„Programėlė skamba labai šiuolaikiškai. Bet kas, jei ji su visu telefonu bus viename automobilyje, o Lietuvos keliais riedės kitas? Be to, kaip susisiesime automobilio numerį su ja ir naudojamu išmaniuoju įrenginiu? Reikia tiesiog sekti geriausiais pavyzdžiais ir juos diegti pas mus, o ne išradinėti dviratį“, – laikraščiui teigė asociacijos „InfoBalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.
Dar 2020-ųjų pradžioje tuometis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad įvedus sistemą „e-tolling“ kasmet papildomai būtų galima surinkti apie 70 mln. eurų kelių mokesčio. Šiuo metu rinkliava biudžetą papildo maždaug 40 mln. eurų.
LAKD paskelbtose specifikacijose nurodoma, kad užfiksuojamas transporto priemonių kiekis turėtų siekti 95 procentus. Kitaip tariant, 5 procentai vairuotojų prasprūstų pro kontrolės įrenginius, o biudžeto netektys kasmet siektų mažiausiai 5 mln. eurų.
Tuo metu Vakaruose diegiant sistemas reikalaujama, jog tikslumas viršytų 99 procentus. Mat dar maždaug prieš penkmetį Europos Komisijos užsakymu parengtoje studijoje teigiama, jog su dabartinėmis technologijomis galima nesunkiai užfiksuoti net 99,9 proc. transporto priemonių ar net daugiau.
Tuoj bus dešimtmetis, kai negalime įdiegti sistemos „e-tolling“, o tai reiškia, kad šalis bus praradusi mažiausiai pusę milijardo eurų.
LAKD atstovas D. Ražinskas nurodė, jog 95 procentai yra vieno įrenginio, o ne visos sistemos tikslumas. Tik nelabai suprantama, kaip visa sistema bus tobulesnė, nei atskiros jos dalys.
„Turėtų tiesiog nelikti galimybės išvengti kelių mokesčio. Privalo būti užtikrinta apskaita, kontrolė ir panašiai. Inovacijos, aišku, yra gerai, tačiau mes jau per ilgai trypčiojame. Tuoj bus dešimtmetis, kai negalime įdiegti sistemos „e-tolling“, o tai reiškia, kad šalis bus praradusi mažiausiai pusę milijardo eurų“, – piktinosi asociacijos „InfoBalt“ vadovas M. Ubartas.
Buvęs LAKD vadovas Egidijus Skrodenis, dabar dirbantis transporto konsultacijų srityje, irgi abejojo, ar pasirinkti būtent mobiliąją programėlę bus tinkamiausias variantas: „Yra abejonių, ar pasiektume norimus tikslus. Aišku, gal tapsime inovatoriais, pasiūliusiais pasauliui naują idėją. O gal bus kaip su prastai pagarsėjusia „e-sveikata“.
LAKD teigimu, konsultuojantis dėl sistemos „e-tolling“ įvyko 26 susitikimai su galimais rangovais iš Lietuvos bei užsienio šalių.
„Kelių direkcija įvertins rinkos konsultacijų dalyvių pateiktą informaciją ir atsižvelgs į pagrįstas, objektyvias pastabas ir rekomendacijas. Konkursus planuojama skelbti vasario mėnesį“, – pranešė D. Ražinskas.
Tačiau ne vienas rinkos dalyvis tvirtino, jog buvo prašoma skelbti technologiškai neutralius konkursus, nes mobilioji programėlė tiesiog gali neveikti.
Negana to, LAKD būsimos sistemos „e-tolling“ pirkimus nusprendė suskaidyti į tris atskirus konkursus. Be mobiliosios programėlės, rinkliavai planuojama panaudoti ir jau esančias šalies greičio stebėjimo sistemas.
Anot direkcijos, taip padaryta todėl, kad dalis sprendinių jau egzistuoja ir reikės įsigyti tik trūkstamus elementus. Antra vertus, taip siekiama, kad dalyvautų kuo daugiau tiekėjų.
Panašiai yra nutikę ir kuriant bei perdarinėjant sistemą „e. sveikata“, prie kurios prisidėjo tikrai ne viena įmonė, bet ji iki šiol deramai neveikia.
„Kai reikia automobilio, tai paprastai žmogus jį ir perka. Dar nesu sutikęs tokio, kuris įsigyja kėbulą, variklį ir ratus atskirai. Juk tai beprasmybė. Mums reikia surinkti mokesčius, o mes užsiimame konstravimu iš lego detalių. Skelbkime tarptautinį konkursą, nusipirkime tai, kas tikrai veikia, – su visomis garantijomis, draudimais, technine priežiūra“, – „Lietuvos rytui“ teigė „InfoBalt“ direktorius M. Ubartas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams1
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos3
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Produkciją Lietuvoje pristato biodujomis varomu vilkiku: per metus 100 tonų sumažins išmetamą CO22
Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sa...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
„LTG Cargo“ pradėjo testuoti išmaniąją nuotolinės diagnostikos sistemą
LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pradėjo lokomotyvuose testuoti išmaniąją nuotolinės diagnostikos įrangą. Planuojama, kad pasiteisinus šiam tęstiniam projektui bendrovė galės sutaupyti iki 1,5 mln. eurų pe...
-
„Regitros“ paslaugos buvo neprieinamos
Savaitės pradžioje daugybė vairuotojų negalėjo prisijungti prie „Regitros“ vairuotojų portalo. Vėliau pasirodė pranešimas, kuriuo patvirtinta žinia apie sutrikimą ir atsiprašymas už nepatogumus. ...
-
„Litgrid“ ruošiasi rekonstruoti vieną iš elektros linijų tarp Lietuvos ir Latvijos
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iki 2029 metų ruošiasi rekonstruoti Lietuvos teritorijoje esančią 330 kV elektros linijos tarp Panevėžio ir Latvijoje esančios Aizkrauklės dalį. ...