Natū­ra­lio­mis ap­lin­kybė­mis tai taptų di­de­liu iššū­kiu, ta­čiau dėl mo­der­niųjų tech­no­lo­gijų ir efek­ty­vių trąšų kul­ti­vuo­ja­ma žemė tam­pa der­lin­gesnė. Spa­lio 13-ąją mi­ni­ma Pa­sau­linė trąšų die­na.

Re­mian­tis Jung­ti­nių Tautų duo­me­ni­mis, šian­dien apie 3 mlrd. pa­sau­lio gy­ven­tojų mais­to tu­ri tik dėl trąšų. Mokslinin­kai pro­gno­zuo­ja, kad per atei­nan­čius 30 metų (iki 2050-ųjų) žemės gy­ven­tojų skai­čius išaugs nuo 7,5 iki 9,7 mlrd., ir tai kels naujų iššū­kių žemės ūkiui, reikės našes­nio ap­rūpi­ni­mo mais­tu ir ga­my­bos. Su­ta­ria­ma, kad au­gan­čiam mais­to po­rei­kiui ten­kin­ti reikės ir dau­giau trąšų. Pa­vyzd­žiui, 1 kg gry­no azo­to trąšų pa­de­da pa­pil­do­mai išau­gin­ti maž­daug 22 kg grūdų.

Trąšų ga­my­ba ak­ty­vi ir Lie­tu­vo­je. Did­žiau­sia azo­ti­nių trąšų ga­min­to­ja Bal­ti­jos ša­ly­se „Ache­ma“ kas­dien pa­ga­mi­na apie 6 tūkst. tonų azo­ti­nių trąšų. Apie 20 pro­c. pa­ga­min­tos pro­duk­ci­jos lie­ka Lie­tu­vo­je, o did­žio­ji da­lis eks­por­tuo­ja­ma į Vidu­rio ir Va­karų Eu­ro­pos bei ki­tas pa­sau­lio ša­lis.

„Kiek­vie­na ša­lis tu­ri sa­vo var­to­ji­mo įpro­čius ir po­rei­kius: Lie­tu­vo­je ūki­nin­kai daugiau­sia nau­do­ja amo­nio sa­liet­ros ir skystą­sias trąšas, Vi­du­rio Eu­ro­po­je – lėtai tirps­tan­čias kar­ba­mi­do trąšas, o štai skan­di­navų dir­vo­že­miui rei­ka­lin­gos trąšos su dau­giau sie­ros, – apie trąšų var­to­ji­mo ten­den­ci­jas Eu­ro­po­je pa­sa­ko­ja bend­rovės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ramū­nas Mi­liaus­kas. – Kiek­vie­na ša­lis sie­kia už­si­tik­rin­ti pa­kan­kamą der­lių, ku­ris šian­dien iš esmės įma­no­mas tik dėl trąšų.“

Pa­sak R.Mi­liaus­ko, Eu­ro­po­je po­pu­liarė­ja skys­tos azo­tinės trąšos, ku­rios, naudo­jant pa­žan­gią įrangą, leid­žia tiks­liai pa­skleis­ti au­ga­lui op­ti­malų trąšų kiekį. Taip pat skys­tas trąšas ga­li­ma mai­šy­ti su fos­fo­ro, ka­lio, sie­ros trąšo­mis ar mikroe­le­men­tais – tai dar pa­di­di­na efek­ty­vaus šių trąšų pa­nau­do­ji­mo galimybes. Ki­ta ten­den­ci­ja Eu­ro­po­je – sie­ros trūku­mas dir­vo­že­my­je. Jos trūksta, nes dėl eko­lo­gi­jos rei­ka­la­vimų bu­vo su­griež­tin­tos pra­monės sie­ros emisi­jos, todėl nėra kas pa­pil­do dir­vo­že­my­je sie­ros re­zer­vus. Pir­mi šias emisijas ap­ri­bo­jo skan­di­na­vai, todėl sie­ros trūksta ir au­ga azo­ti­nių trąšų su sieros prie­dais pa­klau­sa.

„Trąšos – kaip au­galų mais­tas – yra vie­nas efek­ty­viau­sių mais­to trūku­mo sprendi­mo būdų. Ta­čiau svar­biau­sia, kad būtų lai­ko­ma­si pa­grin­di­nių sau­gaus trąšų nau­do­ji­mo prin­cipų: tin­ka­mi pro­duk­tai, tin­ka­ma vie­ta, tin­ka­mas kie­kis ir tinka­ma lo­gis­ti­ka. Tin­ka­mas tręši­mo lai­kas yra be­ne svar­biau­sias fak­to­rius, ypač nau­do­jant azotą. Ūki­nin­kai tu­ri rem­tis dir­vo­že­mio ty­ri­mais ir nau­do­ti optimalų tin­kamų trąšų kiekį – tai pa­di­dins jų nau­do­ji­mo efek­ty­vumą“, – tei­gia R.Mi­liaus­kas.

Eu­ro­pos trąšų ga­min­tojų aso­cia­ci­jai (Fer­ti­li­zers Eu­ro­pe) pri­klau­san­tys gamintojai su­ta­ria, kad, tu­rint ri­bo­tus iš­tek­lius, užau­gin­ti pa­kan­kamą kiekį maisto mi­li­jar­dams žmo­nių ga­li­ma tik pro­tin­gai nau­do­jant trąšas ir in­ves­tuo­jant į no­va­to­riškų žemės ūkio tech­no­lo­gijų kūrimą. Už­tik­rin­ti pa­sau­liui tie­kia­mo mais­to tva­rumą atei­ty­je – vie­na svar­biau­sių žemės ūkio sek­to­riaus mi­sijų.

Įdomūs fak­tai

Vie­no žmo­gaus su­var­to­ja­mo mais­to kie­kis nuo XX a. 7-ojo de­šimt­me­čio išau­go 25 pro­c.

XX a. 5-aja­me de­šimt­me­ty­je vie­nas ūki­nin­kas galė­jo iš­mai­tin­ti de­vy­nio­li­ka asmenų, šian­dien, nau­do­jant mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas, aš­tuo­nis kar­tus dau­giau – 155 as­me­nis.

XX a. 7-aja­me de­šimt­me­ty­je 1 ha žemės užau­gin­to der­liaus pa­kak­da­vo išmaitin­ti du as­me­nis. Prog­no­zuo­ja­ma, kad iki 2025 m. 1 ha išau­gin­to der­liaus turės pa­kak­ti iš­mai­tin­ti pen­kis as­me­nis.

Kas mi­nutę ne­ten­ka­me apie 4 ha dir­ba­mos žemės, todėl vis ma­žes­ni jos plo­tai turės iš­mai­tin­ti vis dau­giau žmo­nių.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad iki 2050 m. Žemės gy­ven­tojų po­pu­lia­ci­ja išaugs 25 pro­c.