Investicijų į aplinkos apsaugą grąžą skaičiuoja ne vien eurais

  • Teksto dydis:

Visuomenėje pagyvėjus diskusijoms dėl aplinkos taršos, dažno skeptiko žvilgsnis krypsta į pramonės gamyklas. Vis dėlto naujos technologijos ir inovacijos jų taršą nuolat mažina. Antai vienoje didžiausių ir moderniausių Europoje trąšų gamybos bendrovių „Lifosa“ gamybos mastams augant, aplinkos tarša nedidėja, o aplinką tausoti padedantiems projektams įmonė kasmet skiria apie trečdalį investicijų.

Įrengė saulės elektrinę

Vienas pastarųjų projektų – ką tik gamykloje pradėjusi veikti 1 MW galios saulės elektrinė. Jos pagaminta elektros energija sudarys apie 6 proc. bendro įmonės papildomai įsigyjamo elektros energijos kiekio. Investicijos į šį projektą siekia  beveik 700 tūkst. Eur.

„Per pastaruosius kelerius metus, gamykloje iškilus naujiems gamybos cechams, ūgtelėjo ir garo poreikis. Vadinasi, gamyboje sunaudojant daugiau garo, mažiau jo lieka elektros energijai gaminti ir didesnį trūkstamą jo kiekį tenka įsigyti iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Naujoji elektrinė leis tenkinti išaugusius energijos poreikius taikant tvarius, aplinką tausojančius sprendimus“, – komentuoja Evaldas Šerelis, AB „Lifosa“ gamybos ir techninio aptarnavimo direktorius.

Saulės elektrinės projektas pradėtas įgyvendinti šių metų rugpjūtį. Įrengiant ją iš viso sumontuoti 2 272 saulės moduliai. Elektrinei įrengti gamyklos teritorijoje buvo numatytos dvi vietos. Didžioji dalis elektrinės įrengta 2 ha ploto sklype, likę moduliai sumontuoti ant mechanikos cecho sandėlio stogo. Bendras visų saulės modulių paviršių plotas – beveik 5 tūkst kv. m. Visus projektavimo ir statybos darbus atliko generalinis projekto rangovas – UAB „GreenGenius“.

Gamybai augant, poveikis aplinkai nedidėja

„Nuo 2009 m. į gamyklos poveikį aplinkai mažinančius projektus esame investavę daugiau kaip 20 mln. eurų. Be to, prie aplinkos tausojimo prisidedame ne tik mažindami savo pačių emisijas, bet ir investuodami į kitus technologinius sprendimus, padedančius racionaliau naudoti energinius ir gamtos išteklius“, – pabrėžia „Lifosos“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.

Kryptingos investicijos į veiklos tvarumą ir efektyvumą didinančius projektus leidžia užtikrinti, kad, net augant gamybos apimtims, įmonės poveikis aplinkai nedidėja. Pavyzdžiui, 2017 m. bendrovė pagamino trigubai daugiau mineralinių trąšų nei 1995 m., tačiau, lyginant tuos pačius metus, jos emisijos buvo triskart mažesnės.

Nuo 2009 m. į gamyklos poveikį aplinkai mažinančius projektus esame investavę daugiau kaip 20 mln. eurų.

Kaip pastebi J.Dastikas, „Lifosa“ šiandien yra viena moderniausių Europoje trąšų gamybos bendrovių, tačiau ant laurų neužmiega ir toliau nuosekliai siekia, kad jos poveikis aplinkai būtų minimalus. „Be abejo, ateityje laukia dar labai daug iššūkių ir reikės įgyvendinti labai daug uždavinių, kurie iškelti Europos Komisijos sudarytame Europos žaliajame kurse. Juo ES siekia iki 2050 m. tapti klimato poveikiui neutraliu žemynu, ir tokiais projektais bei investicijomis į tvarią plėtrą prisidedame prie šio siekio“, – detalizuoja bendrovės vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad „Lifosa“ nuosekliai mažina ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Pavyzdžiui, dėl įmonėje taikomų pažangių technologijų „Lifosos“ išleidžiamose paviršinėse nuotekose įvairių medžiagų koncentracija yra kelis ar net keliasdešimt kartų mažesnė, nei reikalauja teisiniai dokumentai. Per pastaruosius du dešimtmečius bendrovės emisijos į atmosferą sumažintos 1,5 karto ir nuolat yra gerokai mažesnės už šalies teisės aktais nustatytas ribas.

Šalutinis produktas – nemokama elektra ir šiluma

Trąšų gamybos bendrovė taip pat nuolat kelia sau tikslą kuo racionaliau naudoti energiją ir gamtos išteklius.

Viena iš šios srities inovacijų – sprendimai, leidžiantys panaudoti sieros rūgšties gamybos proceso metu išsiskiriančią reakcijos šilumą.

„Mes šią perteklinę šilumą naudojame elektros energijai gaminti ir bendrovės bei Kėdainių miesto pastatams šildyti. Savo reikmėms pasigaminame apie 250 mln. kWh elektros energijos. Be to, Kėdainių miestui kasmet tiekiame apie 100 tūkst. MWh šilumos energijos. Tokiam energijos kiekiui pagaminti reikėtų sudeginti per 70 mln. kub. m gamtinių dujų. Dėl to į atmosferą būtų išmetama 150 tūkst. t šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų, taigi tai taip pat mažina oro taršą mieste“, – vardija J.Dastikas.

Kita ir aplinkai, ir pačiai įmonei didžiulę naudą suteikianti investicija – 2018-aisiais modernizuota ir išplėsta suspausto oro gamybos sistema. Tai leido net keturis kartus sumažinti energijos sąnaudas suspaustam orui gaminti.

Aplinkai draugiškas cechas

Pažangūs technologiniai sprendimai ir inovacijos ne tik padeda taupyti išteklius, bet ir plėsti asortimentą. Naujos kartos, efektyvesni, ekologiškesni, didelės pridėtinės vertės gaminiai augina ir pačios bendrovės, ir jos gaminių vartotojų veiklos tvarumą.

Antai 2018-aisiais bendrovė, investavusi per 14 mln. eurų, atidarė naujų, visiškai vandenyje tirpių trąšų – kristalinio karbamido fosfato – gamybos cechą. Tai tirpios, chloro ir sunkiųjų metalų neturinčios trąšos, tinkamos naudoti per kapiliarines laistymo sistemas. Taip augalai yra aprūpinami jiems reikalingu azotu ir fosforu, o laistymo sistemų kapiliarai išvalomi ir apsaugomi nuo įvairių druskų bei nuosėdų.

„Itin modernus, kompaktiškas ir efektyvus cechas kartu buvo investicija į tvarią bendrovės plėtrą. Čia įdiegtos pažangiausios technologijos, dėl kurių cechas nedaro beveik jokio poveikio aplinkai. Nuolat keliame sau tikslą tausoti aplinką, išteklius ir energiją, nuosekliai šio tikslo siekiame dauguma bendrovės investicinių projektų“, – teigė J.Dastikas.

Naudos gauna net iš nuotekų

„Lifosos“ Aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Brazauskas papildo, kad bendrovė pati atlieka taršos matavimus ir tyrimus. Tam ji turi visą reikalingą metrologiškai patikrintą laboratorinę įrangą ir Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą.

„Gamybinių nuotekų į aplinką neišleidžiame – jos surenkamos tvenkiniuose, nuskaidrinamos ir uždaru ciklu vėl pakartotinai naudojamos gamyboje. Taip iš nuotekų išgauname visas medžiagas ir junginius, kuriuos vėliau panaudojame gamybai. Dėl tokio požiūrio ir taikomų pažangių technologijų mūsų nuotekose fosforo koncentracija yra apie 100 kartų mažesnė nei kai kuriuose populiariuose gaiviuosiuose gėrimuose“, – pastebi K.Brazauskas.

„Lifosoje“ dar nuo 2003 m. veikia aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus. Laikydamasi devizo „Išsaugokime gamtą ateinančioms kartoms“, bendrovė ne tik pati nuolat gerina aplinkos apsaugos vadybos sistemą, bet ir bendradarbiauja su tiekėjais, rangovais ir visomis suinteresuotomis šalimis aplinkos apsaugos klausimais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Jeigu tai teisybė,tai belieka džiaugtis.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių