Dar vasarą didžiausio Lenkijos banko atstovai svečiavosi Vilniuje, užsuko ir pas prezidentą, tačiau apie planus Lietuvoje tylėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar Lenkijos finansų milžinas „PKO Bank Polski“ praneša pats – ateinančiais mėnesiais Vilniuje planuoja steigti atstovybę.

Norai dideli, bet kol kas paprastam žmogui – nieko. Lenkų bankininkai į Vilnių atvyks ne sąskaitų atidarinėti, o spausti rankas verslui.

Tai jau didelis pasiekimas. 

„Žmogui, kuris įsivaizduoja banką kaip vietą, kur galima padėti indėlius, gauti paskolą ar vykdyti pavedimus, atstovybė yra visai kas kita“, – aiškino „Investors Forum“ vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis.

O tiksliau – įsikurs tik biuras. Labiau simbolinis prisistatymas, nei rimtas spyris švediškiems bankams.

LNK stop kadras

„Tai jau didelis pasiekimas. Normali praktika – atidaryti atstovybę, apsižvalgyti, aiškiau matyti rinką ir tuomet judėti toliau. To ir siekiame, kad būtų atidarytas filialas“, – komentavo buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

„Tokio stipraus banko atėjimas, net jei pradžia yra atstovybė, vis tiek veikia rinkos dinamiką ir skatina didesnę konkurenciją“, – pažymėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuva – ne vienintelis Lenkijos banko taikinys. Per dvejus metus ketinama žengti į aštuonias šalis, atidaryti keturias atstovybes ir keturis filialus. Tačiau Vilnius nepasirodė tinkamas banko skyriui.

„Rinkos dalyviai čia labai stiprūs, nėra nišos, kurią būtų galima užimti. Todėl bankai renkasi kitą kelią – atidarius atstovybę dirbama su paskolomis nuo 50–100 milijonų ir didesnėmis“, – paaiškino V. Tamkvaitis.

Tačiau ir pirmieji klientai, panašu, bus savi – ne Lietuvos, o Lenkijos įmonės. Pasak buvusio ministro, biuras bus kaip tarpininkas.

„Šiandieninis variantas yra bandomasis žingsnis į rinką – turi savo atstovą, bet paslaugų teikti negali. Apribojimai panaikinami tik atidarius filialą“, – pridūrė L. Savickas.

Nematau čia problemos – tai kapitalo atitekėjimas į Lietuvą.

Lieka klausimas, ar iš to bus tik politinės laimės – pagerės dvišaliai santykiai, ar atsiras ir ekonominės vertės.

„Atsiranda nauja įstaiga, kuri samdys žmones. Tai reiškia, kad atsiras papildomų darbo vietų, kurios, tiesą pasakius, tikriausiai nebus mažiausiai apmokamos“, – pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

„Jei paskola suteikiama įmonei, kuri vykdo verslą su Lenkija, tai ta įmonė ją galėjo gauti iš lietuviško banko, o dabar gaus iš lenkiško. Nematau čia problemos – tai kapitalo atitekėjimas į Lietuvą“, – tikino G. Šimkus.

„PKO Bank Polski“ – ne šiaip koks bankas. Tai didžiausia finansų institucija Lenkijoje, turinti daugiau nei 11 milijonų klientų ir valdanti milžinišką turtą. Pastaraisiais metais bankas aktyviai plečiasi užsienyje – jau veikia Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Vienas niuansas – bankas yra valstybinis.

„Jei po rinkimų santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos pablogėtų, egzistuoja rizika, kad atstovybės veikla sulėtėtų“, – įspėjo „Investors Forum“ vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas.

Pernai atstovybę Vilniuje nusprendė atidaryti ir vienas didžiausių Vokietijos bankų – „Commerzbank“. Pasak G. Šimkaus, neatmestina, kad vokiečiai ar lenkai atvers ir banko skyrių.

„Visai nenustebčiau, jei po kelių metų atstovybės virs kita forma“, – svarstė Lietuvos banko vadovas.

Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių, o didžiąją rinkos dalį užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.