Vilniaus pirminėje būsto rinkoje susitarta dėl 151 naujo būsto (butų ir kotedžų). Tai yra 29 proc. daugiau nei pernai gruodį (117 sandorių), bet beveik tris kartus mažiau nei 2022 m. sausį (416).

Naujų būstų sandėlis sostinėje pasipildė vienu nauju projektu ir dviem naujais jau pradėtų projektų etapais – viso 192 būstais. Tačiau dėl atliktų pardavimų bendras asortimentas išaugo labai simboliškai – nuo 4 063 vienetų gruodžio pabaigoje iki 4 139 vienetų sausio pabaigoje. Taigi, tik 1,9 proc. Šiek tiek išaugo ekonominio ir prestižinio segmentų pasiūla (atitinkamai, +1,1 ir +4,8 proc.), o vidutinio ir liukso klasės segmentų – susitraukė (-0,4 ir -3,2 proc.).

Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Kaune per sausio mėnesį įvyko 69 sandoriai – bene dvigubai daugiau nei praėjusių metų paskutinį mėnesį (35) ir tik 18 proc. mažiau nei prieš metus (84).

Tiesa, Kaune pasiūla nepasipildė visiškai – nebuvo nei vienos naujienos rinkoje, todėl sandėlis laikinojoje sostinėje sumažėjo nuo 1,1 tūkst. iki 1 069 vienetų (-2,8 proc.). „Nukraujavo“ vidutinio segmento būstų pasiūla (-8 proc.), o ekonominio ir prestižinio – simboliškai išaugo (atitinkamai, +1,4 ir +0,6 proc.).

„Citus“ savo valdomuose projektuose atliko devynis sandorius: Vilniuje – septynis, Kaune ir Druskininkuose – po vieną. Vilniuje įmonės projektuose sandėlį sudaro 121 (iš jų 29 – pastatytuose projektuose), Kaune – 31 (visi pastatytuose projektuose), Druskininkuose – 106.

Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

„Tokios metų pradžios rinka ir laukė: kažkokių globalių kolapsų nei energetikos, nei žaliavų ar finansų rinkose nenutiko, todėl tęsiasi ramus ir stabilus laikotarpis. Vilniuje vis dar egzistuoja pasiūlos nepakankamumas ir situacija labai iš lėto keičiasi, todėl disbalansas išlieka. Iš kitos pusės asortimento aruodas pilnėja pastoviai, plėtra sostinėje vyksta ir nesustoja.

Paskutinius maždaug devynis mėnesius, kai praėjo pradinis šokas po Rusijos invazijos į Ukrainą, stebime, palyginus, labai aukštą klientų susidomėjimą naujais būstais. Tai reiškia, kad užklausų gauname daug (bent 70 proc. 2021 metų lygio), susitikimų taip pat įvyksta daug. Tačiau žmonės sprendimą pastaruoju metu priima per du–tris kartus ilgesnį laiką.

Kol kas ekonomikoje neįvyko fundamentalių pokyčių, kurie būtų sumažinę žmonių pajamas ar grasintų atskiriems sektoriams reikšmingu nuosmukiu, kaip tai buvo prasidėjus pandemijai, 2020 metais. Rinkoje pinigų kiekis yra labai didžiulis. Pagrindinis skirtumas, greta neapibrėžtumo, prie kurio, kaip rodo Statistikos departamento matuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, jau esame įpratę, tuos pinigus sparčiai graužia infliacija, o būsto įperkamumą gniuždo su infliacija kovojančios augančios Euribor palūkanos.

Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. / „Citus“ duom.

Būtent būsto paskolų reikšmingas pabrangimas, didžiąja dalimi, stabdo būsto įsigijimo sprendimų priėmimą. O poreikis būstui yra, todėl žmonėms sprendimą nukeliant vėlesniam laikui, galimai tikintis pokyčių būsto rinkoje ar finansavimo sąlygų pagerėjimo, paklausos fronte formuojasi „suspaustos spyruoklės“ efektas. Jei vertinsime, kad Vilniaus pirminės rinkos paklausos talpa sudaro apie 500–600 naujų būstų per mėnesį, tuo tarpu, paskutinius 11 mėnesių šis vidurkis krito iki 142, tai nepatenkinta paklausa gali sudaryti 3,5–4,5 tūkst. vienetų“, – komentavo „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.