Ar sertifikuota produkcija yra kokybės garantas?

– Gal galite papasakoti, kaip reikėtų užauginti, paruošti, laikyti ir parduoti ekologišką produktą?

– Norint gaminti ir tiekti rinkai ekologišką produkciją, reikia ją sertifikuoti. Nes tikru ekologišku laikomas tik sertifikuotas produktas. O norint tai padaryti, reikia išmanyti ekologinio ūkininkavimo principus, laikytis griežtų nustatytų reikalavimų. Taip pat sutikti su faktu, kad veikla bus kontroliuojama ir nuolat tikrinama – ir ne tik dokumentacija, bet ir gamybos vieta. Be to, siekiant įvertinti, ar produktas neužterštas neleistinomis medžiagomis ir, ar pagamintas laikantis ekologinės gamybos reikalavimų, bus imami produkcijos mėginiai laboratoriniams tyrimas. Svarbu pabrėžti, kad nesilaikant reikalavimų sertifikatą galima net ir prarasti.

– Daugelis gali įsivaizduoti, kad ekologiniame ūkininkavime svarbus tik auginimo etapas. Tačiau griežti reikalavimai keliami ir kitoms grandims. Kokie jie?

– Kontroliuojami visi ekologiško produkto etapai – nuo lauko iki stalo. Nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ir patiekimo galutiniam vartotojui. Kiekvienas ekologiško produkto judėjimo etapas ir kiekvienas grandinės dalyvis turi būti kontroliuojamas sertifikavimo įstaigos – tam, kad būtų apginti vartotojo lūkesčiai ir užtikrintas pirkėjo pasitikėjimas ekologinės gamybos kontrolės sistema. Savo ruožtu kiekvienas gamintojas taip pat turi susidaryti vidinę kontrolės sistemą, kuri užtikrintų ir įrodytų, kad produktas pagamintas laikantis visų ekologinės gamybos reikalavimų.

– Ekologinis ūkininkavimas naudingas ne tik žmogui, bet ir gamtai. Kokių cheminių medžiagų išvengiama ūkininkaujant tokiu būdu?

– Ekologiškai ūkininkaujant pagrindinis principas – naudoti natūralias medžiagas ir procesus. Ekologiški augalininkystės produktai auginami nenaudojant pesticidų ir cheminių trąšų, tokie patys reikalavimai taikomi ir ekologiškai auginamų gyvulių pašarams. Be to, ekologiški gyvulininkystės produktai neužteršti antibiotikais ir hormonais.

Svarbu akcentuoti, kad tuo ekologiškumo grandinė nesibaigia – griežti reikalavimai taikomi ir perdirbimui. Perdirbant ekologiškus produktus draudžiama naudoti sintetines kvapiąsias medžiagas, dažiklius, labai ribotas fermentų, maisto priedų ir pagalbinių medžiagų sąrašas.

– Kuo sertifikuoti produktai skiriasi nuo nesertifikuotų? Dažnai manome, kad močiutės sode augintas, dar šiek tiek sukirmijęs obuolys – natūralumo požymis.

– Sertifikatas vartotojui garantuoja, kad gamyba yra kontroliuojama, nuolat tikrinama, ar laikomasi reikalavimų. Nėra sertifikato, nėra specialaus ženklinimo – nėra ir garantijų. Iš sukirmijusio obuolio galima daryti išvadą, kad sodas intensyviai nuo kenkėjų nebuvo purkštas, bet tai dar nereiškia, kad jis ekologiškas. Jeigu produkto gamyba atitinka bendruosius maisto reikalavimus, jis yra sertifikuotas pagal ekologinius reikalavimus, tuomet toks produktas laikomas ekologišku, nepaisant jo išvaizdos.

Visa sertifikuota produkcija yra žymima ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymima produkcija, sertifikuota pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

Plačiau susipažinti su trumpųjų tiekimo grandinių projektu „Rupūs miltai“ ir jų ekologišku asortimentu galite adresu www.rupus.lt.